Lietuvos čempionas prieš finalinį stalą apie pergalę negalvojo

Lietuvos čempionas prieš finalinį stalą apie pergalę negalvojo 0001

Daugelio pokerio mylėtojų mintyse vis dar sukasi pirmojo Lietuvos čempionato akimirkos. Antradienio vakarą prie finalinio stalo sėdo devyni, o kaip laimėtojas pakilo tik vienas. Tai buvo ne pokerio veteranas Darius „Herkus“ Venckus ir ne LSPF prezidentas Andrius „The Reader“ Tapinas. 307 žmonių turnyro nugalėtoju tapo 25-erių vilnietis Deivydas Bazaravičius.

Pakalbinome Deivydą, dar nespėjus atvėsti pergalės emocijoms ir kviečiame skaityti šį pokalbį.

PN: Sveikas Deivydai, trumpai papasakok apie save.

Deivydas: Sveiki. Gimiau Alytaus rajone, Butrimonių miestelyje. Augau Alytuje, mokiausi Alytaus „Dainavos“ vidurinėje mokykloje. Baigęs vidurinę išvažiavau i Vilnių studijuoti. Po keturių smagių metų baigiau VGTU ir įgijau matematikos bakalauro diplomą (studijavau Technomatematika - buvome pirma laida Lietuvoje). Po metų pertraukos tęsiau mokslus Mykolo Romerio universitete, strateginio organizacijų valdymo specialybę, šiuo metu užbaiginėju mokslus paskutiniame kurse. Taip pat dirbu Policijos departamente, Policijos informacijos valdybos Informatikos ir ryšių skyriaus vyriausiuoju specialistu.

PN: Kaip tavo gyvenime atsirado pokeris?

Deivydas: Visi žinom, kad studijų laikais tenka išbandyti viską, o ypač jei gyveni studentų bendrabutyje. Taigi pirmame kurse susirinkome su draugais ir pirmą kartą sužaidėme "five card draw". Daug laiko neprabėgo ir po truputį tai tapo vienu iš mūsų laisvalaikio užsiėmimų. Po metų pradėjome žaisti ir žymųjį "Texas Holdem" bei kitas pokerio rūšis. Dar po metu atsirado internetinis pokeris. Iš pradžių nemokami turnyrai, o vėliau ir grynųjų pinigų žaidimai.

PN: Ar dažnai žaidi internete?

Deivydas: Taip skiriu tam dalį savo laisvo laiko, mėgstu žaisti SnG, dvikovų, „dvigubai arba nieko“ (double or nothing) ir daugiastalius turnyrus. Įpirkas ir kambarius paliksiu paslaptyje.

PN: Kokiais pasiekimais gali pasigirti tiek internetiniame tiek gyvame pokeryje?

Deivydas: Nieko didelio šiaip neesu laimėjęs ir niekur stambiai nedalyvavau. Kelis kartus esu laimėjęs klubinio pokerio turnyrus kazino, bet ten aš esu retas svečias. Mieliau žaidžiu su draugais arba internetinėje erdvėje. Internete pasiekimai geresni, bet taip pat nieko įspūdingo lyginant su draugų ir pažįstamų pasiekimais.

PN: Ką pasakytum skeptikams, teigiantiems, kad pokeris yra azartinis žaidimas, o ne sportas?

Deivydas: Dėl skeptikų - jų visada yra ir bus, todėl labai jų nuomonės nesureikšminu. Pokeris lošimu tampa tuomet, kai susitinka nelabai suprantantys šį žaidimą ir įdeda i banką kažkokią dalį žetonų. Kiekvieną kartą visi atverčia kortas ir pas ką atsiverčia geriausia kombinacija tas ir laimi. Tokiu atveju viską lemia sėkmė ir tai tikrai yra lošimas, o kai perpranti pokerio subtilybes, tuomet prasideda strategija, taktika, psichologija, priešininkų supratimas, skaičiavimas, tikimybės, žinių pritaikymas, patirtis ir dar daug visko. Svarbiausia, kad ir Lietuvoje yra gausu bendraminčių, su kuriais smagu susitikti ir dalyvauti sportinio pokerio turnyruose. Įgūdžiai pokeryje, mano manymu, sudaro 80 % , o 20% sėkmė.

PN: Ar pasiekti Lietuvos čempionato finalinį stalą buvo sunku?

Deivydas: Pasakyti, kad į finalą patekti buvo lengva, tikrai negaliu. Teko įdėti daug pastangų ir įgūdžių. Sėkmė taip pat „nepraėjo “ pro šalį, kuo labai džiaugiuosi. Pirmas dvi žaidimo dienas žaidžiau kantriai ir pasyviai ir mano žetonų kiekis nesiekė net vidurkio, mane nuolat perkelinėjo vis prie kito stalo, taip neleisdami perprasti kitų žaidėjų žaidimo stiliaus. Taktika visiškai pasikeitė trečią žaidimo dieną, kai atsisėdau į penktą vietą prie laimingojo TV stalo ir taip prasėdėjau visą dieną (burtai lėmė, kad joje sėdėjau ir finalinio stalo metu). Sėdėjimas vienoje vietoje leido šiek tiek perprasti kitus žaidėjus. Po kelių pasidvigubinimų pradėjau žaisti agresyviau ir vis didinau žetonų kiekį.

PN: Finalinis stalas - ryškūs prožektoriai, televizijos kameros - ar jautei papildomą įtampą?

Deivydas: Nors prieš sėsdamas prie stalo galvojau, kad įtampos nebus, bet tik atsisėdus iškart supratau klydęs. Kelis kartus pačioje pradžioje pabandžiau nesėkmingai pablefuoti ir mano žetonų kiekis aptirpo, teko šiek tiek ramiai pasėdėti ir vėl pradėjau žaisti. Laimėjau kelis bankus ir įtampa pamažu nuslūgo. Labai džiaugiausi, kad prie stalo sėdėjo Andrius Tapinas, kurio bendravimas ir geras humoro jausmas pagyvino stalą.

PN: Ką gali pasakyti apie finalinio stalo priešininkus?

Deivydas: Prie finalinio stalo sėdėjo tikrai stiprūs priešininkai, bet kai kurių nepažinojau. Su Herkum buvom šiek tiek pažįstami (tai labai stiprus žaidėjas). Andriaus pokerio supratimu ir žaidimo kokybe nė kiek neabejojau. Puikiai pasirodė Paulius ir kiti. Visi finalinio stalo dalyviai turėtų jaustis laimėtojais.

PN: Kas prie finalinio buvo pavojingiausi oponentai, o kas tau patogiausi?

Deivydas: Pavojingiausias buvo Herkus, nes jis nuolat mane vijosi pagal žetonų skaičių. Parankių priešininkų nebuvo, jie iškrito pirmąją turnyro dieną.

PN: Buvai žetonų lyderis ir šią poziciją išlaikei bene viso finalinio stalo metu. Kaip tau tai pavyko? Ar apmąstei finalinio stalo žaidimą iš anksto?

Deivydas: Bandžiau mąstyti kaip reikės žaisti, bet viskas susidėliojo savaime atsisėdus prie stalo, stebėjau oponentų žaidimą ir stengiausi nedaryti grubių klaidų, nors kai kur ir galėjau sužaisti geriau. Sunkiausia buvo žaisti, kai likome trise ir praradau didelę dalį žetonų.

PN: Kada supratai, kad tikrai gali laimėti? Ar apie pergalę galvojai prieš finalinį stalą?

Deivydas: Apie pergalę prieš finalinį stalą tikrai negalvojau. Tiesiog buvau nusiteikęs kovingai ir atėjau su tikslu gerai praleisti laiką. Pirmos nedrąsios mintys apie pergalę atėjo, kai sukaupiau 2 mln. žetonų, o tai sudarė 1/3 visų žaidime buvusių žetonų. Kartas nuo karto vis pavykdavo išblefuoti savo varžovus ir tai mane džiugino. Noriu padėkoti savo palaikymo komandai, kuri man tikrai pridėjo pasitikėjimo. Trys panelės laukė manęs iki pat ryto ir žinau, kad kai kas išvis nemiegojo (kaip ir aš) ir kitą dieną ėjo tiesiai į darbą. Ačiū visiems palaikiusiems ir palaikiusioms.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?