"Pokerio Trobos" pabaiga: trobiškių komentarai

"Pokerio Trobos" pabaiga: trobiškių komentarai 0001

Pokerio Troba – tai metus trukęs bendras keturių ambicingai nusiteikusių pokerio grandų ir Unibet pokerio kambario projektas. Namas Vilniaus pakraštyje, pušų dvelksmas pro langą, bendras pokerio kambarys ir daugybė įgyvendintų ir nespėtų įgyvendinti planų. Deja, Pokerio trobos era baigėsi - projektas buvo uždarytas.

Visa Lietuvos pokerio padangė buvo išties nustebusi, kai pirmą kartą pasirodė informacija apie šį projektą. To dar nebuvo - keturi pokerio veteranai žais pokerį kartu, nuolatos rašys tinklaraščius ir rengs kitokias akcijas ir atrakcijas. Tie, kurie jau pažinojo šiuos herojus, sakė, kad nieko nebus – šie žmonės yra individualai ir nesugebės sugyventi vienas su kitu. Visgi sugebėjo, nors kaip ir patys pripažino, buvo ir šilto, ir šalto.

Domkratas

Domas: 21 tinklaraščio įrašas.

Pliusai: žmogus, kuris privertė žagtelėti ne vieną pokerio žaidėją dėl savo stulbinančios dvikovų video serijos, logiškų, iki smulkiausių detalių išnagrinėtų rankų analizių.

Minusai: iniciatyvos, medžiagų stygius.

Įvertinimas – 7 balai.

Domkratas: Žiūrint į Trobą, kokią ją matė skaitytojai, manau, kad projektas pasiteisino, bet toli gražu nepilnai. Pagrinde dėl to, kad daug kas tikėjosi ir norėjo, kad Troba būtų tuo, kuo ji nebuvo. Nemažai skaitytojų verkšleno atradę kvailai linksmą filmuką, su pokeriu nesusijusius pamąstymus ar dviračio remonto aprašymą, o ne krūvą mokomųjų video. Bet tai niekada ir nebuvo mokomasis projektas. Kitas dalykas tai, kad vietomis įgriūdavom į duobę, kai neturėjom, ką rašyt. Kartais dėl to, kad buvo sunku ir tingėjosi, bet dažniausiai dėl to, kad tikrai nebuvo tiek įvykių ir idėjų vertų aprašymo.

Žvelgiant iš mano asmeninio kampo, projektas visiškai pasiteisino, nors turbūt kaip ir būna visuomet, ne be svilėsio prieskonio. Gyventi su bendraminčių (nors ir labai skirtingų) "šaika" buvo visiškai nauja patirtis. Buvo džiaugsmų, buvo pykčių, buvo juoko, buvo įtampos, buvo gerų ir blogų dienų. Tas ir patiko. Metai nugyventi kitaip.
Manau, kad visi trobiečiai dabar norės gerai pailsėt, o kokie jausmai ir norai sukils atsipūtus - sunku pasakyt. Aš asmeniškai jaučiu, kad kažko pradeda trūkti, tad jei ir kiti panašiai jausis, tikrai neatmetu varianto pajudint kokį nors projektą - panašų ar nepanašų nežinau, bet tikrai žinau, kad dar geresnį. O gal jau veteranams laikas išeit į pensiją, pažiūrėsim.

Fabux

Marius: 54 tinklaraščio įrašai.

Pliusai: pokerio žaidėjas, kuris turi neįtikėtinai gerą humoro jausmą ir kalbos dovaną. Visi skaitytojai laukdavo jo įgarsintų vaizdo reportažų ir nuolatos prašydavo, kad jų būtų daugiau. Marius buvo aktyvistas ir reiškėsi tikrai nemažai. Jam netgi teko pabūti žurnalistu viename iš Unibet Open etapų, kuriame interviu daryti su kitais trobiškiais privertė už pilvo susigriebti ne vieną Pokerio trobos lankytoją.

Minusai: vaizdo medžiagų trūkumas.

Įvertinimas – 7 balai.

Herkus

Darius - Pokerio trobos tėvas: 55 tinklaraščio įrašai.

Pliusai:turbūt vienintelis, kuriam netrūko nei motyvacijos, nei kūrybinių minčių. Stengėsi daryti daug ir įdomiai, o ypač tada, kai jo kolegų pradėjo „nesimatyti“. Įdomios manieros, neįprastas rašymo stilius – jo rašomi tekstai prikaustydavo skaityti net labai nemėgstančius to daryti. Akcijų įvairovė, minčių gausa. Daugelis sutinka, kad Darius turi tai, ko reikia vystyti projektams. Deja, čia norėtųsi pritaikyti posakį: vienas lauke ne karys.

Įvertinimas – 8 balai.

Herkus: Daug kas klausė anksčiau ir klausia po oficialaus pranešimo apie uždarymą - kodėl uždarote Trobą? Atsakymas yra gan paprastas - jau jį pradėdami žinojome, jog jis bus baigtinis - t.y. Unibet'o remiami darysime jį vienerius metus, kurie štai jau ir baigėsi.

O ir negyvensi gi žmogus "bendrabutyje" visą gyvenimą - pabandai, paeksperimentuoji ir eini toliau.
Bandant vertinti tai, ar projektas pasiteisino, ar ne, kyla dvejopos mintys - viena vertus tenka pripažinti, jog ne viską, ką buvom numatę, pilnai realizavom, ne visą turėtą potencialą išnaudojom, tačiau kita vertus tikrai įdomių dalykų padarėm, patyrėm ir išgyvenom ir drauge, ir po vieną - bus ką prisimint.

Galbūt visiškam projekto suklestėjimui kišo koją nevienodas projekto dalyvių entuziazmas ir atsidavimas.

PN: Kokios naudos tau, kaip pokerio žaidėjui, davė šis projektas?

Įdomu buvo patirt ir suvokt, jog mes, keturi seni pokerio žaidėjai, turime gan stipriai skirtingą požiūrį į pokerį ir priėjimą prie jo. Būdavo įdomu virtuvėj ar darbo kambary pasiklausyt kas kokį naują "mūvą" išgvildeno ar strategiją numatė, tik bėda, kad visi skirtingus žaidimus ir limitus žaidėm, na , panašiausiai mudu su Launagiu, ale mes su juo ir anksčiau esam gyvenę , tad tų pokerio "nušvitimų" patirt neteko.

PN: Kokie ateities planai, ar nusimato nauji projektai?

Šiandien grįždamas iš dažų parduotuvės pamąsčiau - kaip gerai, jog padėtas taškas PokerioTrobos projekte (šiek tiek užsitempė oficialus uždarymas dėl norimo pateikt videomontažo) - bus galima uždaryt atminties stalčiun ir pradėt mąstyt apie naujų dalykų įgyvendinimą. Šiaip ar taip vienas projektas visad vystomas ir prižiūrimas, ir suryja nemažai laiko, žinia, jog kalbu apie PokerioKartą, bet tai matyt nesutrukdys gimt kažkam naujam , galbūt su ja susijusiam, o gal ir ne.

Tiesa, manau, jog ateityje labiau į asmeninius, o ne grupinius projektus orientuosius, bet bus matyt.

Launagis

Vaidotas: 23 tinklaraščio įrašai.

Pliusai: Omahos specialistas, turbūt mažiausiai dėmesio sulaukęs trobiškis. Matyt Lietuvoje dar nėra tiek daug šią pokerio rūšį žaidžiančių žaidėjų, kad Launagiui pavyktų atrasti savo skaitytojų nišą.

Minusai: Vaidotas mėgo savo tinklaraščio turinį pakreipti ne pokerio tema. O tai turbūt nepatiko daugeliui skaitytojų, taip pat iniciatyvos ir medžiagų trūkumas.

Įvertinimas – 5 balai.

Launagis: Vien jau tai, kad toks dalykas vyko, yra tikrai nemenkas pasiekimas. Tikrai buvo nuostabių akimirkų tiek kelionėse, tiek paprastom dienom susibūrus krūvon prie laužo, tiek besidarbuojant. Kadangi aiškiai apibrėžtos vizijos tikrai neturėjom ir viskas rutuliojosi laikui bėgant, tai dėl įgytos patirties ir įspūdžių, kuriuos būtų sunku kitom sąlygom įgyt/patirt per metus, mums šis projektas labai pasiteisino. Labai daug sužinojom ir apie save: kad dirbti komandoje yra sunkiau, nei manėme; kad kiekvienas turi savo įsivaizdavimus ir įsitikinimus, kaip kas turi vykti ir atrodyti, ir tai kiša koją bendrai veiklai/tikslui; kad žmogus yra tikrai uždaras padaras, ilgainiui vis labiau besitraukiantis į šešėlį, ypač jei profesiniai ar kiti reikalai nesiklosto taip, kaip tikimasi. Žodžiu, rašyt pasirodė ne taip ir lengva :) Tai gal ir nuvylė kai kuriuos skaitytojus.

Draugai liko tie patys. Nesu labiausiai besidraugaujantis žmogus pasaulyje. :) Pažinčių atsirado, ypač kelionių į UnibetOpen metu. Tikrai šaunių žmonių pavyko sutikt, pakalbėt, alaus pagurkšnot. Kazino apsilankius žmonės pašnekindavo - nemažai kas PokerioTrobos puslapin užsukdavo, matyt.

Labiausiai pasiilgsiu bendrų kelionių. Viliuosi, kad papuls dar viena kita :) Tiesiog nuostabu būna, kai net vienas kitam kiek įkyrėję per dienas patiriam daug šaunių emocijų/nuotykių su trobiškiais svečioj šaly. Jei reiktų rinktis kompanionus kitom kelionėm, trobiškiai būtų Nr. 1, guaranteed. O pats gyvenimas kinta. Vis dar džiaugiuosi įvairiais pokyčiais. Kaip prieš metus buvau sužavėtas minties gyvent miške su PokerPro (hehe), taip dabar žavi mintis su drauge dviese gyvent senamiesty.

Supratau, kad reikia žymiai daugiau dirbit ir pasikliauti savimi. O naudą, kurią davė įvairios diskusijos, pasipasakojimai, bendri žaidimai, stebėjimai ir kt. yra nepaprastai sunku išmatuoti. Bet ji yra, ir nemenka.
Apie projektus kol kas nelabai galvoju. Dabar noris kurį laiką pasiilsėt, pakratyt galvą ir tęst Omahos kovą. Didelių planų neturiu, tiesiog noriu tobulėt kaip žaidėjas ir pasiekt geresnių rezultatų. O ilgainiui gal ir teks dar kokioj avantiūroj sudalyvaut.

Apibendrinus galima džiaugtis, jog Lietuvoje egzistavo toks pokerio projektas kaip Pokerio Troba, kuris sulaukė savo skaitytojų rato ir pradžiugino, kad ir negausiomis, bet įdomiomis ir aktualiomis temomis. Akivaizdu, jog rašyti trobiškiai nelabai mėgo, o gal ir motyvacijos pritrūkdavo. Jaunoji skaitytojų publika, kuri buvo išalkusi su pokeriu susijusio turinio ir įdomybių liko pusbadė, o trobiškių milžiniškas potencialas liko iš dalies neišnaudotas. Taigi linkime Trobos gyventojams sėkmės ateities planuose ir tikimės sulaukti naujų projektų, kurie bus įgyvendinti su daug didesne motyvacija, idėjine ir kūrybine jėga.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?