Interviu: Viktorui “Isildur1” Blomui pokeryje svarbiausia ne pinigai

Interviu: Viktorui “Isildur1” Blomui pokeryje svarbiausia ne pinigai 0001

PokerStars Karibų nuotykio metu savo tapatybę pagaliau atskleidęs švedas Viktoras „Isildur1” Blomas - bene pats dažniausias svečias pokerio žiniasklaidos puslapiuose, tačiau tiesiogiai su žurnalistais vaikinas bendrauja itin retai. Viename retų interviu Švedijos portalui „Aftonblated“ Viktoras atvirai papasakojo apie savo paauglystę ir pirmuosius pokerio žingsnius.

Papasakok apie save.

Viktoras: Gimiau ir užaugau Švedijos Dalslando provincijoje. Šeimoje augau kartu su vyresniu broliu ir dviem sesėm. Mano auklėjimas – įprastas Švedijai. Besimokant mokykloje beveik visą mano laiką užėmė sporto treniruotės – futbolas, tenisas ir įvairios kitos sporto šakos. Man visada patiko sportas, tačiau niekada šioje srityje nebuvau išskirtinis. Tuo užsiiminėjau tik dėl asmeninio malonumo.

Kada susidomėjai pokeriu?

Viktoras: Žaisti pradėjau 14 metų, kartu su broliu ir draugais. Žaidimu mes susidomėjome, per televiziją pamatę šou „Pokermiljonen“. Tuomet mums pokeris nebuvo rimtas užsiėmimas – tiesiog jį žaidėme vasaros atostogų metu. Tiesa, žaidėme dieną, naktį. Tačiau ypatingų tikslų nesiekėme, o tiesiog linksmai leidome laiką. Žinoma, apie jokius pinigus tuomet kalbos nebuvo. Bet po to aš įsipainiojau į interneto pokerį.

O kada suvokei, kad prieš kitus žaidėjus turi pranašumą?

Viktoras: Žvelgiant bendrai, pranašumą turėjau visada, tačiau tai suvokti pavyko tik sulaukus 18-os. Tuomet pajutau, kad galiu žaisti išties neblogai.

Tuomet ir įvyko tavo pakilimas nuo 14 tūkstančių iki 14 milijonų kronų viso labo per tris savaites? (10 Švedijos kronų – apie 4 litai)

Viktoras: Tikrai taip. Tais metais tapau juodadarbiu. Visa tai tapo įmanoma pokerio kambarių su JAV žaidėjais dėka. Ten žaidėjų lygis buvo stebėtinai žemas, o žaidimų pasirinkimas – ganėtinai platus. Viskas klostėsi puikiai. Labai nemėgstu laukti, todėl pertraukos tarp žaidimo sesijų būdavo minimalios.

Interviu: Viktorui “Isildur1” Blomui pokeryje svarbiausia ne pinigai 101

O ką gali papasakoti apie savo „daugiamilijoninius pasivaikščiojimus“ Full Tilt Poker kambaryje?

Viktoras: Pasirodė, kad nesu tam pasiruošęs. Atsirado žaidėjų, kurie su tuo tvarkėsi geriau už mane. Ypač kalbant apie Omaha (juokiasi). Šiame žaidime ne tik dariau klaidų, tačiau ir per gerai apie save galvojau. Visgi, buvo labai linksma. Ir būtent tai yra priežastis, kodėl iki šiol aš vis dar žaidžiu.

Daugelis tavo priešininkų ne kartą tave vadino išprotėjusiu maniaku, tačiau nesi panašus į beprotį...

Viktoras: Na, lyg ir viskas su manimi tvarkoje. Tiesiog mano toks žaidimo stilius.

Save vadini geriausiu beribio Holdem žaidėju pasaulyje. Ar dėl to niekada nepasiduodi ir tęsi kovą? Tarsi žinotum, kad gali atsilošti?

Viktoras: Taip, tikėtina, kad beribio Holdem dvikovose esu labiau įgudęs už savo priešininkus. Esu tuo įsitikinęs dėl savo patirties. Nors reikia pripažinti, kad kiekviena diena negali būti pergalinga – į viską reiškia žvelgti iš ilgalaikės perspektyvos. Be to manau, kad pinigai yra tik pinigai ir jie tikrai nėra viskas, kas sudaro žmogaus gyvenimą.

Žaidžiu todėl, kad laikau pokerį velniškai linksmu ir ne per daug sudėtingu žaidimu. Ypač daug džiaugsmo man suteikia geras, koncentruotas žaidimas.

Man patinka žiema, nes žiemą Švedijoje visiškai nėra kuo užsiimti, tad daug žaidžiu. Vasara – tai tie keli mėnesiai per metus, kai aš stengiuosi visai nežaisti, laiką leisti gryname ore ir užsiimti kažkuo kitu, be pokerio.

Vienoje partijoje prieš Patriką Antoniusą tu pralošei patį didžiausią banką pokerio istorijoje. Koks tai buvo jausmas?

Viktoras: Ta partija buvo tokia laukinė, kad aš žvelgiau į monitorių pro pirštų tarpą, užsidengęs akis delnu. Taip elgiausi, kad nematyčiau priešininko kortų ir kai ant stalo buvo atverstos visos bendrosios kortos, akimirkai viskas apmirė ir man pasirodė, kad aš laimėjau. Tačiau žetonai pajudėjo ne į tą stalo pusę ir mano tos akimirkos gera nuotaika staigiai pasikeitė į priešingą. Kartais laimime, kartais pralaimime – būna visko.

Kai pradėjai uždirbinėti savo milijonus, vis dar gyvenai su tėvais?

Viktoras: Ne. Tėvų namus aš palikau būdamas 15-os, kad galėčiau mokytis Udevalo miesto vidurinėje mokykloje. Tai puiki vieta, kurioje man teko pakeliauti. Pradžioje man buvo išnuomotas didelis butas, tačiau po to aš persikrausčiau į bendrabutį, kuris buvo arčiau mokyklos. Ten įstojau į „Agneberg“ mokyklos gimnastų būrelį. Vėliau susipažinau su pokeriu ir mano įprotis varžytis naktimis ėmė leisti šaknis čia. Trumpai tariant, pradėjau vis dažniau pramiegoti užsiemimus.

Tai tu pabaigei mokyklą?

Viktoras: Taip, tačiau atvirai sakant, mano lankomumas paskutiniais metais katastrofiškai sumažėjo, net lyginant su priešpaskutiniais metais. Tuomet mokykloje pasirodydavau gana retai, tačiau laimėjau savo pirmąjį milijoną. Turbūt pasirinkau teisingai (juokiasi).

O kas nors iš tavo giminių ir artimųjų žinojo, kuo tu ten užsiiminėji?

Viktoras: Kai kurie jų žinojo. Vėliau pradėjo sklisti gandai ir apie tai sužinojo daugelis. Tačiau niekas negalėjo įsivaizduoti, kad mano sąskaitoje guli du milijonai dolerių.

Kodėl „Isildur1”? Esi „Žiedų valdovo“ gerbėjas?

Viktoras: Ne, taip savęs nepavadinčiau. Paprasčiausiai tai žodis, kuris man atėjo į galvą tą akimirką, kai kūriau naują sąskaitą.

Neseniai pseudonimas „Isildur1” buvo velniškai populiarus pokerio mėgėjų bendruomenėje, o šiandien pirmuose švedijos spaudos puslapiuose mirga Viktoro Blomo vardas. Esi pasiruošęs tokiems pasikeitimams gyvenime?

Viktoras: Net nežinau... Nemanau, kad tai pakeis kažką ženkliai. Juk svarbiausia – žaidimas, o ne žmogus, tad, manau, jog žmonėms nesvarbu, kas aš iš tikrųjų esu. Be to, persikrausčiau į Londoną – toliau nuo savo gerbėjų iš Švedijos.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?