Šoko valdymas pokeryje (3 dalis)

Šoko valdymas pokeryje (3 dalis) 0001

Norint būti laiminčiu žaidėju reikia išmokti valdyti šoką, neduoti jam užvaldyti jūsų sprendimų ir jūsų pačių. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Žaisdami pokerį tūkstantį kartu susidursite su nesėkmingomis situacijos, kurios ves jus iš kantrybės ir po to šokas jums neleis priimti teisingų sprendimų.

Gerai, jei jūs žaidžiate internete ir tik pajutę šoką nusprendžiate iškart išjungti pokerio stalus ir eiti nusiraminti. Bet jei jūs dalyvaujate turnyre ir neturite galimybės atvėsti? Prisiminkite, šoką gali išprovokuoti ne tik nesėkminga partija, tačiau ir nemalonūs aplinkos veiksniai(pvz., nesmagus stalo kaimynas). Taigi jūs neturite galimybės 100% atsigauti ir nuolatos patiriate nemalonius jausmus. Jūs privalote išmokti kontroliuoti save ir priimti racionalius sprendimus, nes turnyre kiekvienas dalinimas gali būti paskutinis.

Pasitelkdami knygą "The Poker Mindset" mes ankstesniame straipsnyje apie šoko valdymą išmokome atpažinti tris būdingiausias šoko rūšis, o šiame susipažinsime dar su trimis. Tikėkimės, kad atpažindami šoko rūšį išmoksime su juo kovoti.

Agresyvus šokas

Šoko valdymas pokeryje (3 dalis) 101

Žaidėjas patiriantis agresyvumo šoką visada pervertins savo rankos stiprumą: kels statymus tada kai jis turi tikrinti ar nusimesti. Agresyvus šokas labai panašus į šoką, kuris jus verčia žaisti atvirai (loose tilt), tačiau čia jūs pats dažniau imsitės iniciatyvos ir kursite veiksmą prie stalo.

Pinigai. Kartais jūs tapsite labai emocionaliu ir pinigai praras realia prasmę. Jūs pereisite į pasaulį, kuriame pralošti pinigai jums nieko nereiškia ir pradėsite juos mėtyti į kairę ir dešinę. Jūs dėsite į banką pinigus su tokiomis kortų kombinacijomis, su kuriomis gyvenime nežaistumėte.

Vendeta. Kartais atsiranda tokių žaidėjų, kuriuos mes norime „nuskriausti“ ar kažką jiems įrodyti. Atsiradus tokiam žaidėjui jūs stengsitės žaisti prieš jį labai daug dalinimų ir labai agresyviai, pasąmoningai norėdamas jam įrodyti savo meistriškumą ir autoritetą.

Perdėtai jautri reakcija. Kartais pradėsite savo įtikinėti, kad žaidžiate per pasyviai ir jums reikia būti agresyvesniam. Dažniausiai tokius veiksmus iššaukia nemalonios situacijos po kurių jūs pralošiate (pvz., tikrinote ir leidote savo varžovui pasigauti reikiamą kortą, tačiau jei būtumėte kėlę statymus, jis greičiausiai būtų nusimetęs). Jūs pradėsite kelti statymus per dažnai ir nepasirinksite tam tinkamų situacijų.

Gera naujiena yra ta, kad agresyvus šokas nesitęsia ilgai ir jį labai lengva atpažinti. O bloga ta, kad ši šoko rūšis jums gali pridaryti labai daug žalos trumpame laikotarpyje. Nesivaldydami galite prarasti labai didelę pinigų sumą ar iškristi iš turnyro. Ši šoko rūšis gali padaryti dar daugiau žalos jeigu susijungia su šoku verčiančiu jus žaisti laisvai. Tada belieka viltis, kad laiku susigriebsite ir visko nepralošite.

Uždaras šokas

Kai esate uždarame šoke, jūs nusimetinėjate per dažnai. Prieš flopą jūs nusimetate daugybe ranku, kurios gali laimėti jums didelius bankus ar pirmauti prieš keliančio žaidėjo rankų diapazoną. Na, o po flopo jūs per dažnai nusimesite kombinacijas, su kuriomis dar galima kovoti. Uždaras šokas yra pati rečiausia šoko rūšis iš visų, nes, kaip žinote, pokerį įdomiausia žaisti kai pats esi įvykių centre. Tad ši šoko rūšis prieštarauja žmogiškai prigimčiai ir žaidimo logikai. Didesnė žaidėjų problema yra ta, kad jie žaidžia su per dideliu kortų spektru.

Panašus į pasyvų šoką. Uždaras ir pasyvus šokai yra labai panašūs, nes abu kyla iš pasitikėjimo stokos. Visos priežastys galinčios sukelti pasyvų šoką, gali sukelti ir uždarą. Jei neseniai patyrėte daug nesėkmių, žaidžiate aukštesniame limite ar viršijate savo bankrollo galybes – atsargiai, jūs galite pasinerti į uždarą šoką.

Šoko valdymas pokeryje (3 dalis) 102

Laimėjimo saugojimas. Kai kurie žaidėjai bando kuo greičiau atsilošti praloštus pinigus ir pradeda žaisti labai laisvai, o kiti laimėję didelę sumą bando ją išsaugoti. Saugodami jau išloštus pinigus pradedame žaisti tik labai geras rankų kombinacijas ir stengiamės daug nerizikuoti.

Bloga patirtis. Kartais kai žmogus patiria daug nesėkmių su specifine rankų kombinacija, jis pasąmoningai vengia su ja veltis į didelius bankus, nors šios kortos ir yra favoritės prieš daugumą rankų. Jei žaidėjas dažnai pralošia didelius bankus su raketomis, jis pradeda nebekelti statymų ir kuo pigiau pasižiūrėti ar šį kartą jis laimėjo.

Uždaras šokas yra pati nepavojingiausia rūšis iš visų. Pasinėrę į šią būseną jūs nepralošite didelių pinigų. Kartais uždaras šokas gali tapti išsigelbėjimu. Jei žaidžiate pokerį ir jaučiate, kad pasineriate į šoko būseną ir negalite atsipalaiduoti ir nusiraminti, žaidžiamų kortų diapazono susiaurinimas gali išeiti į naudą – ypač jai žaidžiate turnyre.

Įmantraus žaidimo sindromo šokas

Įmantrus žaidimo sindromo (fancy play syndrome) šoko rūšis apibūdina žaidimo stilių, kuriuo žaidėjas bando pernelyg klaidinti savo oponentus, situacijose, kuriose jis turėtu žaisti paprasčiau. Žinoma, mes neteigiame, kad klaidinti varžovus yra blogai, tačiau kartais tai daroma labai dažnai per labai trumpą laiko tarpą. Įmantraus žaidimo sindromo šokas yra priešingas formaliajam. Žaidėjas kartais persistengia klaidindamas savo oponentus ir pasirenka labai painią žaidimo liniją, kurios metu jis arba pralošia arba laimi ne tiek kiek galėjo.

Didžiausios bėdos pasinėrus į šį šoką yra kai žaidėjas bando blefuoti per daug arba labai lėtai ir klaidinančiai įžaisti labai stiprias kortų kombinacijas. Blefavimas ir lėtas įžaidinėjimas yra labai galingi ginklai, tačiau naudojant juos per dažnai, oponentai jus perkąs ir jūs pralošite. Jei šie triukai bus naudojami per dažnai, jie praras savo tikrąjį tikslą – netikėtumo faktorių, kuris geriausiai išlaikomas maišant žaidimo stilius.

Per didelis pasitikėjimas. Kai jums labai sekasi, jūs galite pervertinti savo jėgas ir pradėti žaisti beprotiškai. Viskas ką jūs bandote, jums pavyksta ir jūs nusprendžiate nesustoti ir prisigalvojate įdomiausių būdų laimėti banką. Jūs nesuvokiate, kad jums tai pavyksta dėl didelės sėkmės ir palankių aplinkybių.

Šoko valdymas pokeryje (3 dalis) 103

Bandymas laimėti bet kokia kaina. Kai jums nesiseka, jūs ieškote būdų kaip laimėti bankus ir atsilošti. Jūs galvojate: „Aš negaunu gerų kortų ir flopas man neatneša gerų kombinacijų, tad man reikia daryti kažką, kad laimėčiau“. Taigi jūs pradedate išdarinėti neregėtus dalykus ir dažnai blefuojate.

Blogas stalas. Kai atsisėsite už stalo, prie kurio sėdi daug gerų žaidėjų, vietoj to, kad susirastumėte sau parankesnį, jūs pradėsite per daug blefuoti, lėtai žaisite stiprias kortų kombinacijas ir bandysite įvairiausius neįprastus veiksmus.

Įmantraus žaidimo sindromo šokas nėra labai įprastas, tačiau kai kurie žaidėjai patiria išskirtinai būtent tik šią šoko rūšį. Jūs tikriausiai jau dabar žinote ar esate tas žaidėjas, kuris mėgsta keistus veiksmus prie pokerio stalo. Šis šokas nėra pavojingas, kol jūs racionaliai apsvarstote, kodėl bandote laimėti banką pasirinkę labai neįprastą žaidimo liniją. Tačiau įmantraus žaidimo sindromo šoką kartais labai sunku nustatyti ir jis iš jūsų patyliukais gali atimti labai daug žetonų. O blogiausia, kad kartais šis šokas susijungia su šoku kuris jus verčia žaisti labai laisvai ir tai gali kainuoti labai daug.

Susipažinome su visomis psichologinio šoko pokeryje rūšimis ir nustatėme dažniausias jų priežastis. Kitame straipsnyje mokysimės kaip reikia pasiruošti ir vengti šoko. Tvardykitės ir sėkmės prie stalų.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?