Kurie iš paskutiniųjų pasaulio čempionų tapo geriausiais pokerio ambasadoriais? (I dalis)

Kurie iš paskutiniųjų pasaulio čempionų tapo geriausiais pokerio ambasadoriais? (I... 0001

Kiekvienais metais pokerio pasaulis karūnuoja naują pasaulio čempioną, kuriuo tampa Pasaulio pokerio serijos (WSOP) pagrindinio turnyro nugalėtojas. Šis žaidėjas ne tik gauna solidžią sumą ir yra įrašomas į pokerio istoriją, tačiau jis taip pat tampa nauju žaidimo veidu. Nuo pokerio bumo pradžios 2003-aisiais aštuoni vyrai pasidabino pasaulio čempionato apyrankėmis ir tapo geriausiai matomais pokerio ambasadoriais, nesvarbu, to norėjo ar ne. Daugelis iš šių čempionų figūravo paskutinių dienų antraštėse dėl įvairių priežasčių – Peteris Eastgate nusprendė sugrįžti į žaidimą, Gregas Raymeris netikėtai išsiskyrė su ilgalaikiais savo rėmėjais PokerStars kambariu. Pagalvojau, jog būtų linksma peržvelgti pokerio bumo laikotarpio čempionus ir nuspręsti, kuris jų priėmė iššūkį ir gerai atliko pokerio ambasadoriaus rolę, o kuriam nepavyko pagauti jam mesto kamuolio.

Kas lemia tai, ar pasaulio čempionas yra geras pokerio ambasadorius? Tai rimtas klausimas ir jis yra gan subjektyvus kiekvieno žaidėjo atveju. Mano asmenine nuomone yra penki kriterijai, kurie sukuria gerą pokerio ambasadorių:

1. Jis turi išpildyti gausius žiniasklaidos pageidavimus ir visiškai atsiduoti teigiamam žaidimo pristatymui.

2. Jis keliauja po pokerio renginius ir bando įrodyti pokerio visuomenei, kad yra kažkuo daugiau nei vienkartiniu sėkmės vaikiu.

3. Jis panaudoja savo laimėjimus geriems tikslams – nesvarbu, ar tai bus labdara, ar bankrollo valdymas ar savo bei šeimos gerovės užtikrinimas.

4. Jis išlaiko svarbią rolę žaidime ir po to, kai jo karaliavimo metai baigiasi.

5. Jis yra draugiškas, lengvai pasiekiamas ir teigiamas, kai susiduria su gerbėjais.

Neabejoju, kad prie mano sąrašo būtų galima pridėti ir daugiau kriterijų, tačiau dėl šio straipsnio apimčių apsiribosime tik šiais penkiais. Nustatęs kriterijus aš nusprendžiau, kad būtų įdomu surikiuoti aštuonis čempionus į savotišką topą, atsižvelgiant į jų, kaip pokerio ambasadorių, nuopelnus. Išdėlioju juos nuo, mano nuomone, blogiausio iki geriausio.

8 vieta – Jamie Goldas (2006)

Norėčiau pasakyti, kad Goldas yra visų laikų pagrindinio WSOP turnyro laimėtojas, tačiau dvejoju dėl vienos vienintelės priežasties – jis tapo žetonų lyderiu 4 turnyro dieną ir šią poziciją išlaikė iki pačios pabaigos. Tai tiesiog neįtikėtina ir privalau jam už tai pareikšti pagarbą. Nepaisant to, tikrai nesu Goldo fanas. Niekada jo nesutikau, tačiau kiekvieną kartą pamatęs jį per televiziją akimirksniu susierzinu ir noriu jam gerai trinktelėti.

Ne už ilgo po didžiosios savo pergalės Goldas lyg ir išsižadėjo savo susitarimo su Crispinu Leysteriu, su kuriuo buvo sutaręs pasidalinti $12 milijonų prizą, ir tai sutepė jo reputaciją žiniasklaidos ir pokerio bendruomenės akyse. Vėliau vykęs teismo procesas, kuris buvo nutrauktas susitarus dėl neviešinamos sumos, užtraukė visam pokeriui neigiamą atspalvį ir paskatino Goldą laikytis atokiau nuo prožektorių šviesų. Jis nusprendė neužsiimti pokeriu nuolat ir tik kartkartėmis pasirodydavo turnyruose.

Žinoma, daugelis tų turnyrų buvo labdaringi ir šis Goldo indėlis negali likti nepastebėtas. Goldas žaidė arba rengė labdaringus turnyrus, kuriuose surinktos lėšos buvo skirtos: Michaelo J. Foxo fondui, Montelio Williamso MS fondui, Globaliajam kūrybos forumui, Wilhelmo ir Karlo Maybachų fondui, Sunflower vaikų fondui, Vaikų tautų vienijimo organizacijai ir kitoms labdaros organizacijoms. Nors daugelis šių turnyrų įvyko gerokai vėliau po Goldo karaliavimo metų, tačiau surinkti šimtai tūkstančių dolerių negali nesukelti pagarbos.

Nuo savo pergalės Goldas kelis kartus pasiekė apmokamas vietas, uždirbdamas $231,105 – tai nėra maža suma, tačiau ji taip pat nėra įspūdinga. Kai Goldui pritaikau savo kriterijus, vienintelis kriterijus, kurį jis atitinka, yra labdaringa veikla. Deja, vien labdaringa veikla nepadaro jo geru pokerio ambasadoriumi. Faktas, jog Goldas pasislėpė nuo žiniasklaidos, po pergalės įsivėlė į teismų procesus ir sukėlė kontraversiškus fanų jausmus, padaro jį ne pačiu geriausiu kandidatu į šį sąrašą. Gėda, kad didžiausio visų laikų WSOP pagrindinio turnyro nugalėtojas nesugebėjo tapti geru ambasadoriumi.

7 vieta – Jerry Yangas (2007)

Nors daugelis Yango pergalės 2007-aisiais nuopelnus atiduoda sėkmei, aš manau, kad jis laimėjo, nes turėjo rimtą žaidimo planą. Jis sėdo prie finalinio stalo, nusiteikęs žaisti agresyviai ir šią strategiją visiškai įgyvendino. Žinoma, jis gavo kortas ir Ponia Sėkmė neabejotinai buvo jo pusėje, tačiau Yangas dėl šios pergalės nusipelno daugiau pagarbos nei gauna. Prieš kelias savaites turėjau galimybę pažaisti su Yangu “Ho-Chunk“ kazino, mano gimtajame Viskonsine. Yangas dalyvavo $1/$2 statymų grynųjų pinigų žaidime, kur praleido kelias valandas. Jis buvo mandagus, paprastas ir tikrai nusiteikęs draugiškam bendravimui su gerbėjais.

Yangas tikrai atitinka trečią kriterijų. Taip pat manau, kad jis atitinka ir trečiąjį, įvertinant tai, kad jis paaukojo solidžią savo $8,25 milijonų laimėjimo dalį labdarai, o likusią dalį panaudojo savo šešių vaikų šviesios ateities užtikrinimui. Nors tai yra tikrai gerai, visgi to nepakanka, kad galėtume jį pavadinti geru pokerio ambasadoriumi. Yangui nepasisekė pasirašyti pelningos sutarties su rėmėjais ir jis netapo nuolatiniu turnyru žaidėjų, pasirinkdamas dalyvavimą keliuose atsitiktiniuose turnyruose. Jis nesugebėjo pritraukti žiniasklaidos dėmesio, o jo ryškiausias pasiekimas po WSOP pagrindinio turnyro buvo 5-oji vieta 2010-ųjų NBC Nacionaliniame dvikovų čempionate, už kurią jam atiteko $75,000. Be to, nors kai kuriuos Yango elgesys prie finalinio stalo žavėjo, kitus tai tik erzino. Pasitraukęs iš grynųjų pinigų žaidimų, internetinio pokerio bei gyvų turnyrų Yangas nesugebėjo išlikti svarbiu pokerio asmeniu. Mieli vaikinai paprastai lieka paskutiniai, tačiau Yangui skyriau antrą nuo galo vietą.

6 vieta – Joe Cada (2009)

Po pergalės 2009 metų WSOP pagrindiniame turnyre Cada pokerio ambasadoriaus rolę priėmė išskėstomis rankomis. Jis pasirašė kontraktą su PokerStars ir išsyk ėmė aktyviai bendrauti su žiniasklaida – davė interviu žurnalui „Time“ ir net pasirodė populiariame televizijos šou „Late Night with David Letterman“. Cados atviras ir draugiškas elgesys padarė jį mylimu laimėtoju, tačiau jam trukdė dvi priežastys.

Pirma, Cada buvo jaunas interneto žaidėjas, pasiekęs pergalę išsyk po Peterio Eastgate. Cados nesėmei, pokerio pasaulis ką tik stebėjo jauno vaikino pergalę, tad nieko per daug nežavėjo galimybė išvysti tai darsyk. Antra, žmonės vertina Cados laimėjimą, kaip vieną didžiausių sėkmės šypsnių pastaraisiais metais. Jie jį mato, kaip visišką sėkmės vaikį, kuriam prie finalinio stalo ne kartą pavyko ištraukti reikalingų kortų, būnant autsaideriu. Ir tai užgožia jo pasiekimus internete. Deja, tokios nuomonės pakeisti nepadeda ir Cados gyvų turnyrų rezultatai. Jis laimėjo rimtesnę sumą vos vieną kartą po pergalės – tai buvo 11 vieta 2010 metų PokerStars Karibų Nuotykio $25,000 aukščiausių įpirkų turnyre, už kurią jam atiteko $51,450. Cada vis dar keliauja po viso pasaulio turnyrus ir dar gali nutildyti kritikus, tačiau laikrodžiai tiksi.

O kaip jūs surikiuotumėte šiuos čempionus pagal pokerio ambasadorių rolės atitikimą? Kas būtų jūsų penketuke? Nesikuklinkite išsakyti savo nuomonės komentaruose ir nepamirškite po maždaug savaitės grįžti paskaityti antrosios straipsnio dalies.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?