Knygų lentyna: Chriso Moneymakerio biografija

Knygų lentyna: Chriso Moneymakerio biografija 0001

Kartais kyla minčių, kad profesionalūs pokerio žaidėjai specialiai nurašė 2003 metų Pasaulio pokerio serijos (WSOP) pagrindinį tunyrą. Jie susirinko ir nubalsavo, jog turi leisti gyvo pokerio patirties visiškai neturinčiam buhalteriui iš Tenesio valstijos pelnyti auksinę apyrankę ir išsinešti namo $2,5 milijonus. Jei taip, tuomet tai buvo labai protingas verslo sprendimas, sėkmingai atliktas statymas. Dabar kiekvienas žioplys susiradęs tamsius akinius ir susipažinęs su pokerio pagrindais galvoja, kad gali žaisti prieš profesionalus. Ir jūs galite būti tikri, kad 99,9% atvejų jo kišenės bus ištuštintos.

Perskaičius “Moneymaker: How an Amateur Poker Player Turned $40 Into $2,5 Million at the World Series of Poker“ („Moneymakeris: Kaip pokerio naujokas pavertė $40 į $2,5 milijono Pasaulio pokerio serijoje“) tikrai nesunku patikėti, kad kiekvienas galime išmanevruoti iki pat WSOP pagrindinio turnyro finalinio stalo. Ši knyga, tai 240 puslapių klaidingos vilties. Ji kainuoja vos keliasdešimt dolerių, tačiau skaitant apima nuojauta, kad daugeliui ji gali tapti pačia brangiausia pokerio knyga plačiąja prasme.

Šiaip tai yra padoriai parašyta gyvenimiška istorija apie 27-erių metų vaikiną iš provincijos, vardu Chrisas Moneymakeris. Taip, tai tikrai yra tikrasis jo vardas, pridėjęs šiai istorijai papildomo šarmo. Jis užsiregistravo į $40 įpirkos vertės internetinį atrankos turnyrą, laimėjo WSOP pakuotę, blefavo, spendė spąstus ir apžaidęs 838 oponentus iškovojo didžiulę pinigų krūvą. Beje, jis išdidžiai prisipažįsta, kad šią pergalę atšventė su alkoholio jūra.

Jei ieškote pokerio poezijos, perskaitykite „Positively Fifth Street“, kurioje Jamesas McManusas kalba apie Johno von Neumanno žaidimo teoriją ir Van Gogą. Arba ieškokite Alo Alvarezo knygos „The Biggest Game in Town“, kuri tyrinėja froidišką lošimų ir vartojimo teoriją. Taip pat galite perskaityti Anthony Holdeno knygą „Big Deal“, kurioje autorius žetonų skambesį turnyrų metu prilygina žiogų griežimui.

Knygų lentyna: Chriso Moneymakerio biografija 101

Moneymakerio knyga kitokia. Ji parašyta agresyviai, berniokiškai. Moneymakeris ir bendraautorius Danielis Paisneris, kuris yra parašęs ne vienos JAV įžymybės biografiją, knygoje nevengia aštrių frazių – pavyzdžiui, „mano koledžo metų užpakalis” (“the butt end of my college years”) ir panašių. Čia žaismingų metaforų tikrai nerasite.

Visgi, pagyrų sau knygoje netrūksta. Atrodo, kad Moneymakeris siekia parodyti savo pašėlusią pusę. Perskaitysite apie jo vizitą į stiptizo klubą, kai padauginęs alkoholio sudribo ant kilimo. Savikritika tikrai nėra stiprioji jo vieta. Kai jis rašo “tuo tikrai nesigirsiu”, galite būti įsitikinę, kad tuoj prasidės pagyros, o frazė “Pasistengsiu būti paprastas” dažniausiai reiškia, kad toliau jis kalbės, kaip visiškas mulkis.

Skyrius apie Moneymakerio vaikystę ir paauglystę yra nieko neišsiskiriantis. Sužinome, kad jis lošdavo, statydamas už futbolo rungtynių, arklių lenktynių ir pulo rezultatus. Jis įsigijo automobilį “Infiniti G20”. Jis išgėrė ne vieną kibirą alaus. Jis lošdavo blekdžeką. Pralošęs jis statydavo vėl, stengdamasis atgauti anksčiau prarastą sumą ir taip be galo... Nors Moneymakeris, kuris dabar yra profesionalus pokerio žaidėjas, pripažįsta, kad jam buvo susiformavusi lošimų priklausomybė, visgi, tai bene mažiausiai savikritiški memuarai istorijoje.

Tačiau knygos dalys apie patį turnyrą yra nuotaikingos, įdomios, gyvybingos. Moneymakeris (ir Paisneris) pateikia keistą istoriją apie vaikiną, sunaikinusį visus iki tol galiojusius pokerio standartus. Jis pabrėžia, kad WSOP yra naujokus atvirai priimančios varžybos: “Įsivaizduokite, kad jūs galite įsipirkti į “IndyCar” lenktynes ar U.S. Open teniso pirmenybes!”.

Moneymakeris savo žygį iki pergalės aprašo, nuosekliai, atkartodamas kiekvieną dieną, kiekvieną svarbų statymą. Jis parodo savo strategiją, o kartais – jos nebuvimą. Jis pripažįsta, kad dažnai keitė savo žaidimą iš agresyvaus į uždarą iš dalies siekdamas subalansuoti savo žaidimą ir suklaidinti oponentus, tačiau iš dalies ir dėl to, kad kartais pats ne visai žinojo, ką daro.

Reziumuojant, nors knygoje gausu puikybės, visgi turint laisvo laiko perskaityti ją verta – skaitalas lengvas, tad per daug neužtruksite. Sumaišykite asmeninius išgyvenimus, šeimą, kūdikį, darbo netektį dėl rugsėjo 11-osios įvykių su svaiginančia kelionę į pokerio olimpą ir gausite pokerio „Rokio“ scenarijų. Svarbu šią knygą vertinti kaip kiek banalią vieno žmogaus sėkmės istoriją, o ne kaip vadovėlį, parodantį kelią į didžiausią jūsų gyvenimo trampliną. Skirtingai nuo daugelio kitų pokerio knygų, šios vieta - laisvalaikio skaitinių lentynoje.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?