Savaitės interviu: Domantas siekia Trigubos karūnos burbulo berniuko titulo

Savaitės interviu: Domantas siekia Trigubos karūnos burbulo berniuko titulo 0001

Gaiviname rubriką savaitės interviu, kurioje stengiamės pakalbinti sėkmingiausius, įdomiausius, geriausius ir kitokius "-iausius" Lietuvos pokerio žaidėjus. Šįsyk mums pavyko pagauti jaunąjį pokerio vunderkindą Domantą Klimčiauską, per paskutinius metus sudrebinusį ne vieną Europos pokerio turo turnyrą. Nors parvežti į Lietuvą titulo Domantas kol kas nespėjo, jo laimėjimai gyvuose turnyruose jau viršija pusantro šimto tūkstančių dolerių, o ir internete pasiekimai įspūdingi. Taigi, kviečiame susipažinti su vaikinu iš arčiau.

PN: Trumpai prisistatyk tavęs nepažįstantiems

Domantas: Sveiki visi! Esu Domantas Klimčiauskas, man 20 metų. Gimiau, augau ir baigiau mokyklą Kaune. Gyvenime profesionaliai žaidžiu pokerį.

PN: O kuo dar užsiimi be pokerio?

Domantas: Baigęs mokyklą niekur nestojau, nes žinojau, jog greičiausiai mane ištiks toks pats likimas, kaip ir mano kolegas - baigsiu mokslus nepraėjus net pirmam pusmečiui. O ir pats dar nesu tvirtai apsisprendęs, ką noriu mokytis ir ką noriu veikti gyvenime, todėl niekur nestoti ir pradėti skirti daug laiko gyvam pokeriui atrodė geriausias variantas. Na, o laisvalaikiu mėgstu klausytis muzikos, eiti koncertus, dalyvauti festivaliuose, žaisti šachmatais, žiurėti filmus ar šiaip kur nors ramiai pabūti gamtoje.

Prie šachmatų lentos
Prie šachmatų lentos

PN: Kiek žinau, prieš pokerį rimtai žaidei šachmatais. Kaip tau ten sekėsi ir kodėl perėjai į pokerį?

Domantas: Lietuvos jaunimo šachmatų čempionatuose sekdavosi gan neblogai, bet kai tekdavo atstovauti Lietuvą Europos ar Pasaulio jaunimo čempionatuose, tai stipriai gaudavau į kaulus. Taip būdavo todėl, kad Lietuvos šachmatų lygis yra gan žemas. O iš šachmatų į pokerį perėjimas buvo gan natūralus - tai jau anksčiau buvo padarę kai kurie žaidėjai. Be to tai dariau ne vienas - su manim tokiais pat žingsniais žengė ir Drąsutis Narmontas bei Anaras ''Elektrikas'' Alekberovas. Po truputį pokerio partijų aptarimai keisdavo šachmatų partijų aptarimus, pinigai buvo kur kas didesni. Tas turbūt ir patraukė mūsų dėmesį.

PN: Neretai pokeris ir šachmatai yra lyginami. Pritari tokiam palyginimui?

Domantas: Didžiausias šachmatų ir pokerio skirtumas yra tai, jog šachmatuose yra nepalyginamai daugiau pasirinkimo variantų. Taigi, ir suklysti gali daug dažniau, automatiškai mažėja sėkmės faktorius. Pavyzdžiui, mėgėjas niekada nenugalės profesionalo. Kadangi pokeryje sėkmės yra kur kas daugiau, tai neatsiejama dalis bus psichologija - čia turi būti itin stiprus, mokėti pasirinkti pelningiausius žaidimus, tvardyti tilto jausmą, įvertinti savo galimybes. Kaip bebūtų, abiejuose žaidimuose reikia mąstyti, taigi šitam palyginimui pritarčiau iš dalies.

PN: Kokie buvo tavo pirmi žingsniai pokeryje ir kada supratai, kad gali žaisti profesionaliai?

Domantas: Žaisti pokerį išmokau ir tuo pačiu susidomėjau juo šachmatų turnyre Krokuvoje. Tai buvo prieš naujus metus ir man buvo 16-ka. Nuo tada kiekvieną šachmatų turnyrą lydėdavo ilgi pokerio vakarai. Iš pradžių žaidėme tarpusavyje, o po to internete atradome nemokamus turnyrėlius ir pradėjome juos žaisti.

2008-ųjų vasarą, kai man buvo 17 metų, vienas nemokamas turnyras buvo specialus: Triobet Europos futbolo čempionato proga surengė turnyrą, kuriame laimėjęs privalėjai didžiąją dalį išloštos sumos pastatyti tame futbolo čempionate. Pastačiau ir man pasisekė - pavyko laimėti nemažą sumelę - atrodo apie 1,500 litų. Viską pralošiau per maždaug pusantro mėnesio. Vėliau bandžiau persimesti pinigų į savo sąskaitą, bet uždarė dėl mano nepakankamo amžiaus.

Tuomet užsiregistravau Full Tilt kambary ir žaidžiau ten sunkius nemokamus turnyrus, kuriuose dalyvaudavo apie 3,000 žmonių, o prizinis fondas būdavo tik $100. Vis dėlto man pavyko laimėti kelis dolerius ir kažkur per du mėnesius paverčiau į $1,000. Deja, viska vėl pralošiau dėl bankrollo taisyklių nesilaikymo. Ir tada, spalio mėnesį, įsimečiau savo gyvuose žaidimuose bei kai kuriuose šachmatų turnyruose išloštus pinigus. Kiek pamenu, tai buvo 1,500 litų – jų užteko $600 pirmojo įnašo premijai. Visą mėnesį nesuradau žaidimų, kuriuose galiu žaisti sėkmingai, bet šįsyk su pinigais elgiausi daug atsargiau, nes visgi jie buvo mano įnešti. Tada lapkritį pradėjau grindinti $10 įpirkos šešiaviečius SnG ir sekėsi gan neblogai. Per lapkritį uždirbau apie $1,500, tačiau tai buvo gan nuobodu.

Nutariau išmėginti NL50 dvikovų stalus - nors prieš tai buvau kartą smarkiai nudegęs, bet jaučiau, kad ten laukdamas galiu žaisti prieš silpnesnius žaidėjus. Taip pradėjau bumhuntinti (medžioti silpnus varžovus), pirmą mėnesį vyko apsipratimas, taigi laimėjau apie 20 įpirkų. Bet sausį užsidirbau net $4,000 (80 įpirkų), vasarį perėjau į NL1000 ir uždirbau net $10,000 (100 įpirkų). Žaidžiau tikrai paprastai, bet taip gavosi todėl, kad beveik visi mano priešininkai būdavo žuvys. Tada galutinai įsitikinau, kad galėsiu žaisti profesionaliai. Turint omeny tuometinį mano žaidimo lygį, tą patį padaryti dabar būtų tiesiog neįmanoma – net baisu darosi, kaip greitai visi tobulėja.

PN: Ką dabar paprastai žaidi internete?

Domantas: Internete šiuo metu žaidžiu nedaug, nes žaidimai gana stiprūs, be to truputį sunku prisiversti. Vasarą buvau susilaužęs dešinės rankos riešo kaulą, taigi negalėjau žaisti ir dabar sunku įsivažiuoti. Stengiuosi sužaisti turnyrus sekmadieniais, taip pat kai pasirodo, jog bus neblogų specialių turnyrų, ar kai atsiranda noras. 6-max sesijos būna retai, dvikovos irgi pagal nuotaiką. Būna poros mėnesių tyla, o kartais pradedu kokį mėnesį “kalti” ir sužaidžiu apie 30,000 partijų – kaip dvikovoms, tai tikrai nemažai. Prisimindamas, kad bumhuntinimo pradžioje kiekvieną mėnesį sužaisdavau po mažiausiai 30,000 partijų, darau išvada, kad po truputį tampu gyvo žaidimo profesionalu.

PN: Koks tavo didžiausias laimėjimas internete?

Domantas: 2010 metų paskutinę sausio dieną laimėjau "Sunday 500" turnyrą. Kiek pamenu, tada prizinis fondas buvo didesnis dėl kažkokios akcijos, taiga ir prizas solidesnis - $125,000. Deja, bet iki šio tai vis dar būtų didelė mano bankrollo dalis. Atsimenu, kad tame turnyre buvau emocingas kaip niekad, o po pergalės apėmė tokia didelė euforija, kad tą dieną negalėjau užmigti, nors žaidžiau nuo 8 vakaro iki 11 ryto.

Kas tau labiau patinka – gyvas ar internetinis pokeris?

EPT Kopenhagos žetonų lyderio šypsena
EPT Kopenhagos žetonų lyderio šypsena

Domantas: Gyvas pokeris šiuo metu man daug labiau patinka. Kartais būna smagu žaisti, kai atsiranda charizmatiškų asmenybių prie stalo. Be to, nėra taip sunku – kartais gali ramiai atsipūsti ir pamąstyti, kai internete kai kuriuose kambariuose sprendimui skiriama vos 20 sekundžių.

PN: Gali pasirodyti, kad didžiausiuose Europos turnyruose atsiradai tarsi iš niekur. Kada sužaidei pirmą oficialų gyvą turnyrą?

Domantas: Gyvą pokerį mes žaidėme nuo pat pradžių, prie stalo praleisdavome valandų valandas – kartais fiziškai nebegalėdavome tęsti. Taigi, su gyvu pokeriu buvau susipažinęs nuo pat pradžių. Būdamas 18 metų ir kelių savaičių nuvažiavau į Rygos kazino ir sužaidžiau $700 įpirkos DOPT serijos turnyrėlį.

PN: EPT turnyruose ne kartą žengei tikrai giliai. Kokia tavo sėkmės formulė?

Domantas: Prieš daugelį EPT žaidėjų jaučiu itin didelį pranašumą. Sužaidžiau tikrai daug turnyrų ir išmokau nuskaityti tiek silpnus žaidėjus, tiek kitus gyvų turnyrų profesionalus, tiek interneto fenomenus. Kai einu žaisti EPT etapo pagrindinio turnyro visada save priskiriu prie didžiausių favoritų grupės.

PN: Kuris gyvas turnyras tau labiausiai įsiminė ir kodėl?

Domantas: Labiausiai įsiminė pirmasis mano EPT Varšuvoje, kur “išbublinau”. Tada ilgą laiką save graužiau ir kaltinau, nors nemaniau, kad blogai sužaidžiau. Taip turbūt buvo todėl, kad pinigai mano bankrollo atžvilgiu buvo kur kas didesni. Viską pamiršau tik po trijų mėnesių, kai laimėjau "Sunday 500".

PN: Burbulo berniuku likai ir šį pavasarį WPT Slovėnijos etape. Koks tai jausmas?

Domantas: Kai būdamas 18-os “išsibublinau” Varšuvoje labai liūdėjau, o kai neseniai iškritau Slovėnijoje (Portoze) – visiškai nesigraužiau. Turbūt taip yra dėl to, kad dabar esu daug stipresnis psichologiškai ir šiaip, požiūris į viską dabar yra brandesnis. Nesakau, kad tai buvo eilinis kritimas, bet žinant, kad tai WPT, esu labai patenkintas tuo, kaip laikiausi. Dabar, kai esu “išsibublinęs” iš EPT ir WPT, tikslas būtų “išsibublinti” iš WSOP ir pasiekti “Tripple Crown Bubble Boy” titulą. (red. - "Tripple Crown" titulą gauną žaidėjai, kurie yra laimėję EPT, WPT ir WSOP turnyrus)

PN: Išties, jau kitą pavasarį tau sueis 21-eri. Turi minčių aplankyti WSOP?

Domantas: Tikrai taip. Taigi reikia laimėti Lietuvai apyrankę.

PN: Koks tas gyvų turnyrų profesionalo gyvenimas? Nuolatinės kelionės nevargina?

Domantas: Gyvus turnyrus man žaisti įdomu ir patinka, todėl man toks gyvenimas atrodo visai priimtinas. Žinoma, kelionės truputėlį vargina bei su laiku atsibosta – dažniausiai būna taip, kad neperdaugiausiai pamatai to kito miesto. Bet praeina koks mėnuo, pailsi ir vėl atsiranda noras belstis į kokią nors kelionę. Internetinis pokeris man atsibosta daug greičiau.

Savaitės interviu: Domantas siekia Trigubos karūnos burbulo berniuko titulo 101

PN: Lietuvoje šiuo metu itin populiarus sportinis pokeris. Ar manai, kad įmanoma žaisti be pinigų, kovoti dėl garbės, taurių ir prizų?

Domantas: Asmeniškai man pačiam reikėtų, kad ant kortos būtų pastatyta bent kažkokia sumelė. Kiek mačiau, būna ir turnyrų, kurių pirma vieta gauna EPT pakuotę, taiga, nepasakyčiau, kad visi čia žaidžia vien dėl garbės. Jeigu būtų tik garbė, manyčiau jog tai būtų neįmanoma. Bent jau man anokia čia garbė laimėti “nieko”.

PN: Pats neketini išbandyti sportinio pokerio?

Domantas: Jei bus koks turnyras, kuriame 1 vieta laimi EPT pakuotę ar šiaip kokį vertingesnį priziuką ir dar jis vyktų prie ežero ar jūros, kurortiniame miestelyje, tai mielai sužaisčiau.

PN: O sportinis principas ir siekis nugalėti pokeryje tau svarbūs?

Domantas: Žinoma, yra toks principas (nors pažįstu ir žaidėjų, kurie žaidžia tik dėl pinigų), bet kol neturiu tvirto bankrollo, nesiruošiu žaisti aukščiausių įpirkų turnyrų su pačiais geriausiais. Žaisčiau su stipriais žaidėjais, bet neaukščiau, kaip $3/$6 ar $2/$4. Kol pinigų nėra daug, jie svarbesni.

PN: Žinau, kad su lietuviai dažnai vienas kitam meta iššūkius. Esi tokiuose dalyvavęs?

Domantas: Sužaisti tokių iššūkių su lietuviais man taip ir nepavyko. Šių metų pradžioje buvau gavęs pasiūlymą iš Drąsučio, bet dar nebuvau geros formos ir atsisakiau. Po mėnesio prasižaidžiau ir pats siūliau keletui žaidėjų, bet tada niekas su manimi žaisti nesutiko. Manau, kad tam įtakos turėjo ir vyraujanti nuomonė, jog esu stiprus dvikovų žaidėjas, nors reguliariai jų jau seniai nebežaidžiu ir prieš turiu mažai mačų prieš nuolatinius žaidėjus, taiga, savęs tikrai jau nebelaikau šios srities specialistu.

PN: Nemažai bendrauji su kitais geriausiais Lietuvos žaidėjais. Kurio iš jų labiausiai nenorėtum savo kairėje dideliame turnyre?

Domantas: Labiausiai nenorėčiau, kad greta sėdėtų greezhool (red. - Kristijonas Andrulis). Kai prie jo prisėdi, jam automatiškai įsijungia kažkoks nuolatinis 3-betinimo ir 4-betinimo mygtukas. Tikiuosi po šitų žodžių jis nepradės dar labiau manęs testuoti ir nevers prakaituoti prie stalo.

Ar skiri dėmesio pokerio mokymuisi?

Domantas: Anksčiau skyriau daugiau. Dabar tai tiesiog praktika, rankų aptarimas su kolegomis ir retkarčiais pažiūrimas koks nors video.

Kaip į tavo pokerio veiklą reaguoja tėvai?

Domantas: Pirma reakcija buvo labai neigiama. Nesulaukiau jokio palaikymo, kad ir kiek stengdavausi pakeisti jų nuomonę. Tokia situacija buvo gan ilgai, kol nepradėjau gyventi savarankiškai ir pats jiems padėti. Dabar nebėra taip, kad mama galvojų, jog galiu viską pralošti per vieną mėnesį.

PN: Ar turi su pokeriu susijusių svajonių ir tikslų?

Domantas: Ir tikslas, ir svajonė būtų laimėti EPT etapą.

Daugiau straipsnių

Susiję žaidėjai

Ką galvojate?