Pokalbis su Philu Hellmuthu I dalis: šeima ir labdaros turnyras

Pokalbis su Philu Hellmuthu I dalis: šeima ir labdaros turnyras 0001

Philas Hellmuthas niekados nesibaidė dėmesio. Kai kalba pakrypsta apie pokerio vaikėzą „the poker brat“, fanai pasiskirsto į dvi stovyklas: vieni jo nekenčia, o kiti garbina. Šios vasaros Pasaulio pokerio serijos (WSOP) turnyruose Philas pelnė net tris antras vietas ir buvo vienas realiausių pretendentų į metų žaidėjo titulą. Jis parodė pasauliui, kad dar turi, ką parodyti.

Baigiantis 2011 metams Hellmuthas ruošiasi Kalėdoms ir artėjančiam labdaros turnyrui jo gimtajame Madisono mieste, Viskonsino valstijoje. 11 apyrankių savininkas susėdo su PokerNews žurnalistais ir papasakojo daugybę jums įdomių temų, įskaitant savo šeimą.

PN: Šį savaitgalį grįšite į Madisoną antrajam kasmetiniam „Hellmuth’s Hold’em with Agrace HospiceCare“ labdaros turnyrui. Ar jūs džiaugiatės dėl to ir ar galėtumėte papasakoti daugiau?

Philas: Aš labai laukiu šio turnyro. Čia dalyvaus Jerry Kelly (profesionalus golfo žaidėjas), kurį aš stebėjau žaidžiant keletą raundų PGA turo metu – jis nuostabus vyrukas. Jis sakė: „Žmogau, aš labiau nervinuosi dėl artėjančio labdaros turnyro nei pirmą kartą, kai smūgiavau kamuoliuką „US Open“ turnyre“. Praėjusiais metais jis puikiai pasirodė – išgėrė porą bokalų ir jau netrukus sėdėjo prie paskutinių dviejų ar trijų stalų. Visame kambaryje tuomet buvo labai linksma.

Pasižiūrėkite nuotraukas oficialiame tinklapyje ir pamatysite, kad tai buvo puikus turnyras. Pirmos klasės turas - kiekviena detalė buvo apgalvota ir be priekaištų išpildyta. Turnyro salėje buvo jaučiama didžiulė energija. Šiais metais turnyre dalyvaus daugybė olimpiados dalyvių - Scott Ianas (muzikantas) taip pat planuoja dalyvauti. Aš myliu Scottą, jis yra „Anthrax“ grupės dalis ir puikus pokerio žaidėjas. Taip pat laukiu gausybės kitų žaidėjų: Annettes Obrestad, Erico "basebaldy" Baldwino – abu jie yra tikrai šilti ir geri žmonės.

PN: Atrodo, jog turnyre dalyvaus nemažai garsenybių. Ko labiausiai laukiate?

Philas: Visų. Mes laukiame bent penkių olimpiečių. Tiesa ir Marko Johnsono. Aš jo labai laukiu, nes augdamas Madisone visuomet stebėjau jį žaidžiantį ledo ritulį. Mano tėtis turėdavo bilietų visam sezonui, todėl nuo 1966 m. aš beveik nepraleidau rungtynių. Markas Johnsonas tuomet buvo mano herojus. Šiuo metu jis treniruoja kitą komandą, o aš jo niekados nebuvau sutikęs, todėl labai nekantrauju.

Philas Hellmuthas su šeima
Philas Hellmuthas su šeima

PN: Įdomus faktas yra tai, kad jūsų tėtis pateko prie praėjusių metų labdaros turnyro finalinio stalo. Koks jausmas apima, kai tėtis gerai žaidžia?

Philas: Aš tikrai jaudinausi. Labai panašiai kaip jaudinuosi, kai žaidžia kažkuris mano sūnus. Abu mano sūnūs yra žengę giliai kituose labdaros turnyruose, kuriuos aš organizavau. Kai matau juos taip žaidžiant, aš tikrai labai jaudinuos ir už juos sergu. Mano sesuo Carrie kartu su manimi dalyvavo viename labdaros pokerio turnyre vaikų ligoninei Filadelfijoje paremti, kurios metu mums pavyko per vieną naktį uždirbti milijoną. Tuo metu būti su ja buvo neįtikėtinas jausmas – ji užėmė antrą vietą. Jos akyse aš mačiau laimę.

Carrie gyvena Madisone ir ten dirba teisininke. Ji turi porą jaunų vaikų ir pokerio dažnai nežaidžia, tačiau aš ją esu nemažai treniravęs praeityje. Buvo tikrai nuostabu. Tame renginyje dalyvavo per 200 žmonių ir ji užėmė antrą vietą, o mano žmona liko ketvirta.

Aš jais visais labai didžiuojuosi ir jaudinuosi, kai jie patenka prie finalinio stalo. Mano sūnus laimėjo šeimos čempionatą praėjusiais metais. Šiame renginyje dalyvauja 14-15 žmonių – mano broliai, sesės, tėvai, vaikai, dukterėčios ir sūnėnai. Šiame turnyre lemiamoje dvikovoje susikovė abu mano sūnūs. Bet kokiu atveju aš buvau laimingas.

PN: Jūsų labdaros akcija praėjusiais metais įgavo šiek tiek neigiamo atspalvio, kai Paulas Soglinas (buvęs Madisono meras) pasinaudojo proga pranešti, kad vėl kandidatuos rinkimuose. Jis taip ir padarė ir tapo meru. Ką jūs manote apie tai?

Philas: Pirma, aš myliu Paulą Sogliną. Tai buvo dar vienas žmogus, kurio fanu buvau nuo pat vaikystės. Aš didžiavausi tuo jaunu vyru, kuris tuomet buvo meras ir važiavo į viešnagę pas Kubos diktatorių. Jis beveik buvo nacionalinė vertybė. Paulas taip pat neblogas pokerio žaidėjas. Jis kartas nuo karto pažaidžia mažuose limituose su mano draugais Medisone ir turbūt dėl to mes ir esame taip prisirišę.

PN: Kai grįžtate namo, ar pažaidžiate pokerį su savo senais draugais?

Philas: Taip, mes visuomet žaidžiame. Kartais net didelius žaidimus. Būna linksma – viskas prasideda nuo $1,000 įpirkos. Vienais metais įpirka siekė net $3,000, tačiau privalomieji statymai pradžioje dažniausiai būna tik $5/$5. Būna labai linksma.

Prieš penkis ar šešis metus aš pralošiau $11,000 ar tai $12,000 tame žaidime ir visi mano draugai iš manęs šmaikštaudami šaipėsi. Aš nemažai atgavau iš jų sekančiais metais, o prieš tris metus laimėjau dar $20,000. Dar sekančiais metais išlošiau $14,000, o praėjusiais $3,000.

Antrąją interviu dalį su Philu „pokerio vaikėzu“ Hellmuthu skaitykite rytoj.

Daugiau straipsnių

Susiję žaidėjai

Ką galvojate?