Domo “dom” Karklio mintys apie steikinimą. Kada verta investuoti?

Domo “dom” Karklio mintys apie steikinimą. Kada verta investuoti? 0001

Patyręs pokerio profesionalas, grynųjų pinigų žaidimų specialistas, daugeliui pažįstamas iš “Pokerio trobos” projekto Domas “dom” Karklys populiariame lietuvių pokerio forume prieš beveik metus išdėstė savo pamąstymus apie steikinimą. PokerNews LT prašymu kiek atnaujinęs informaciją Domas leido ją išpublikuoti mūsų portale.

Rekomenduojame patyrusio žaidėjo mintis perskaityti visiems, kurie domisi ir norėtų išbandyti save internetinėse pokerio akcijų biržose. Nors Domo apmąstymuose daug įvairių paskaičiavimų, tačiau įsigilinus tikrai galima viską suprasti. Taigi, jūsų dėmesiui - Domo mintys:

Netikėtai užėjus steikinimo vajui, norėčiau pasidalinti savo mintimis apie šį fenomeną. Kažkas turbūt supyks, kažkas įsižeis, kažkas tiesiog pasijuoks, bet mano tikslas yra duoti šiek tiek peno pamąstymams, nes kažkaip susidarė įspūdis, kad ne visi (pa)galvoja kada jiems verta steikinti ir ko tikėtis iš steiko. Taip pat ir steiko prašantieji neretai užsiprašo, mano galva, absoliučiai absurdiškų sąlygų. Beje, kalba eina išskirtinai tik apie tokį steikinimą, kurio tikslas yra užsidirbti pinigų, o ne malonumas, azartas, draugiškumas ar dar kas nors.

MTT variacija ir ROI statistika

Na gerai, pradžiai mano pamąstymai apie MTT (daugiastalius turnyrus) ir ROI (investicijų grąžareturn of investment). MTT struktūra mano akimis: ~85% žaidėjų pralošia pradinę įpirką, 12% žaidėjų laimi nereikšmingus pinigus (lyginant su įpirka) ir 3% laimi kažką apčiuopiamo. Taigi žaisdamas turnyrą mąstau daugmaž taip - kadangi didžiąją dalį (80-90/100) kartų pralošiu, o retkarčiais patekimas į nereikšmingus pinigus keičia nedaug, t.y. visiškai neatperka tų pralaimėtų bandymų, tai pagrindinis ir vienintelis turnyro tikslas yra jį laimėt (patekti į top 3%). Kam tai neatrodo logiška, panagrinėkit geriausių žaidėjų statistikas OfficialPokerRankings duomenų bazėje ir pastebėsit, kad tyčia ar netyčia, bet didžiausi laimėtojai atitinka šį modelį.

Taigi, dėl tos priežasties, kad sėkmingas/pelningas turnyras yra tik tas, kuriame patenki į top 3%, MTT yra labai aukštos variacijos (angl – variance) užsiėmimas. Kaip žinia, kuo didesnė variacija, tuo sunkiau susigaudyt koks tavo ROI. Gerai, jei per metus sužaidi 10,000 turnyrų. Bet jei sužaidi 100 turnyrų, kaip tada gali įvertint savo ROI? Žinoma, visi mes esam puikūs žaidėjai ir tiesiog “negalim nebūt smarkiai +EV” prieš live “fišus” (juk visi jie mega fišai, ar ne?). Bet jei turnyrinė patirtis nelabai didelė, o patirtis laimint turnyrus yra nulinė, tai tikėtina, kad ir ROI ne toks jau geras, kaip galima įsivaizduot, nes kaip jau ankčiau sakiau, geras ROI yra gero finišavimo pasekmė.

Kitas dalykas, tai kad kuo mažesnis ROI, tuo didesni swingai (rezultatų svyravimai) ir tuo ilgesnis "long runas" (ilgo laikotarpio rezultatai). Skaičiai sugalvoti, bet pavyzdys galėtų būti toks, kad 50% ROI turinčiam žaidėjui pakanka 50 įpirkų bankrollo (pokeriui skiriamų lėšų), kad jaustųsi labai saugiai, ir 80% tikimybė, kad sužaidęs 100 MTT jis bus pliuse. O 15% ROI turinčiam žaidėjui tokiam pačiam saugumui jausti reikės 250 įpirkų ir kad turėtų 80% tikimybę būti pliuse jam reikia sužaisti 1,000 MTT. Žodžiu, nedidelis pasikeitimas ROI turi labai didelę įtaką variacijai.

Koks gali būti realus gero žaidėjo ROI - klausimas retorinis, bet, mano nuomone, 40%+ yra pasaulinės klasės turnyrų žaidėjas, 25%+ - labai geras žaidėjas, 5-10% - neblogas laimintis grinderis. Neabejoju, kad čia daug kas su manim nesutiks, bet šiuo klausimu nesiginčisiu. Esu giliai įsitikinęs, kad beveik visi žaidėjai linkę smarkiai pervertint savo tikrąjį ROI. Kiek teko nagrinėt geriausių interneto žaidėjų turnyrų statistikas, tai beveik visi, kurie kažkuriais metais turėjo 60%+ ROI, buvo tarp kokio nors milžiniško turnyro laimėtojų (WCOOP, Sunday million, FTOPS ir t.t.) ir tas rezultatas sudarė labai didelę viso metinio ROI dalį. Dauguma iš tų pačių geriausių žaidėjų vėlesniais metais pasiekia “tik” 10-30% ROI, nes nelaimi nieko išskirtinio. Ir čia nieko keisto, nes kai per metus tų ypatingų turnyrų sužaidi ~30-100, tai daugumai gerų žaidėjų per visa karjerą nelemta patekti net prie finalinio stalo. O jei visgi pavyksta laimėt kažką panašaus, tai galima sakyti, kad išgavai daugiau vertės, nei galėjai tikėtis per visą karjerą ir realus žaidėjo ROI yra tikrai mažesnis, nei rodo statistika.

ROI ir priedėlio santykis

Dabar jau pagaliau apie steikinimą.

  1. steikinamieji prašo steiko, tam, kad sumažintų savo variaciją ir tuo pačiu galėtų "pagreitint" ilgą laikotarpį, nes sumažinus turnyro įpirką gali sužaisti daugiau turnyrų. Kadangi kiekviena turnyro dalis jam atnešą ROI% pelną, tai logiška pardavinėt akcijas su priedėliu (angl. – markup). Esminė sąlyga - priedėlis turi būt mažesnis negu ROI. Kitu atveju steikintojas 100% sėdės minuse. Taigi, dalį savo pelno žaidėjas iškeičia į mažesę variaciją ir "pagreitintą" ilgą laikotarpį. Už šią paslaugą, kurią jam suteikia steikintojas, žaidėjas užmoka štai tokią kainą – parduodama_dalis * (ROI-markup).
  2. steikintojai steikina, siekdami patys nežaisdami ir nepajudindami nė piršto užsidirbti, investuodami į laiminčius žaidėjus, su ROI didesniu už markupą.

Steikinimo pavyzdys:

Tarkim yra super profesionalaus žaidėjo ROI yra 50% ir jis prašo 30% priedėlio. $100 turnyre jo vidutinis pelnas bus $50 (100*0,5). Steikintojui tas pats žaidėjas bus gerokai mažiau pelningas, nes už $100 įpirką jis sumokės $130, taigi, jo pelnas bus tik $20. ROI = 20/130 = 15,4%.

Dar keli pavyzdžiai:

  • Žaidėjas prašo 20% priedėlio, kai jo ROI yra 20% (kaip bebūtų keista - labai populiarus atvejis). Steikintojo ROI = 0%
  • Žaidėjo ROI 10%, o prašomas priedėlis - 0%. Steikintojo ROI = 10%
  • Žaidėjo ROI 20%, o prašomas priedėlis - 10%. Steikintojo ROI = 1/11 = 9.1%
  • Žaidėjo ROI 30%, o prašomas priedėlis - 20%. Steikintojo ROI = 1/12 = 8.3%
  • Žaidėjo ROI 40%, o prašomas priedėlis - 30%. Steikintojo ROI = 1/13 = 7.7%

Kur tai krypsta, manau, visi galite atsekti. Kuo didesnis priedėlis, tuo didesnis turi būti skirtumas tarp ROI ir priedėlio, kad išlaikytų tą patį pelningumą. Kitas dalykas, kurį irgi turėjote pastebėti – tai, kad steikintojo variacija yra DAUG didesnė už žaidėjo (išskyrus tuos atvejus, kai nėra priedėlio - tuomet variacija atitinka įpirką). Tiesa, jis moka mažesnį pinigą, todėl tikėtina, kad gali pakelt tą daug kartų didesnį variaciją.

Bet jei galvojame apie steikinimą, kaip apie pasipelnymo būdą, tai reiktų suprast, kad vienintelis būdas normaliai užsidirbt ilgame laikotarpyje, esant mažoms įpirkoms, mažam ROI ir milžiniškai variacijai - steikinti kuo daugiau, kuo dažniau ir kuo daugiau žaidėjų. Tie, kas iš to uždirba pinigus, paprastai turi 20 ar daugiau "arklių". Kitus aš pavadinčiau "for fun steikintojais". Čia jau turbūt savaime suprantama, kad jei nemoki gerai įvertint žaidėjo ROI, tai, kad ir koks bus tavo investicijų kiekis, vistiek ilgame periode pralaimėsi. Didžioji dauguma tokių ir yra. Dažnai taip būna dėl to, kad jie investuoja į “žvaigždes”, kurios užsiprašo per didelio priedėlio.

Keli steikinimo "triukai"

Ta dalis turnyro, kurią parduodu, garantuoja man ROI lygų priedėliui. Tai yra, jei parduodu 30% savo turnyro akcijų su 20% priedėliu, reiškia, nepriklausomai nuo rezultato, 30% mano turnyro man jau atnešė neblogą 20% pelną. Likusi 70% dalis priklauso man ir pelnas iš jos priklausys tik nuo mano paties žaidimo. Galima interpretuot ir taip:

Gaudamas steikinimą, $100 turnyrą padalinu į du turnyrus:

  1. paprastas $70 turnyras, kurį žaidžiu ir laimiu priklausomai nuo mano paties įgūdžių. Pelnas = 70*ROI.
  2. $30 turnyras, kurio net nežaisdamas (nes absoliučiai jokio skirtumo ar laimėsiu, ar pralošiu, ar darysiu nesąmones, ar stengsiuos - vistiek rezultatas toks pats) jau uždirbu. T.y. - ROI=priedėlis. Pelnas = 30*priedėlis.

Su tokia sistema galima neblogai sužaist. Jei parduosim atitinkamą dalį turnyro akcijų su atitinkamų priedėliu, iš to gausim atitinkamą kiekį pelno, kuriuo galėsim padengti likusią nenupirktą turnyro dalį. Taigi, pasidarysim nemokamą turnyrą be variacijos.

Pavyzdys:

Domo “dom” Karklio mintys apie steikinimą. Kada verta investuoti? 101

Priedėlis - 30%
x - dalis, kurią parduosim

x * priedėlis = 1-x
x * 0.3 = 1 - x
1.3x = 1
x = 77%

Taigi, jei parduosiu 77% savo $100 įpirkos turnyro akcijų su 30% priedėliu, tai realiai nemokamai žaisiu $23 įpirkos turnyrą.

Kitas, dar gudresnis variantas (tiksliau tas pats, tik ekstremalus) - parduoti 100% savo turnyro akcijų. Tarkim parduodu 100% savo $100 turnyro akcijų su 30% priedėliu. Sužaidžiu turnyrą ir nepriklausomai nuo baigties, pasipelnau $30, t.y. – gaunu 30% ROI. Nėra blogai, kai variacija yra nulis. Tarkim, jei realus mano ROI būtų 50%, aš nei kiek nedvejodamas pasirinkčiau 30% garantuotą ROI su nuline variacija. Netgi 10% užtektų, nes šitaip žaisdamas be galvos skausmo galėčiau sužaisti begalinį kiekį turnyrų ir pasiekti begalinį pelną.

Žinoma, čia tik teoriškai taip įmanoma. Turnyrų, nors ir daug daugiau galima sužaist, kai esi steikinamas, bet vis tiek ne begalinį kiekį, nes fiziškai reikia dalyvaut turnyre, nesvarbu - gyvai ar internete. Be to, užsimerkus turnyrų irgi negalima žaist, nes steikintojams neatnešant rezultatų, kristų reputacija ir automatiškai niekas nemokėtų priedėlio. Bet šitas pavyzdys gerai parodo, kaip naudinga būti steikinamam ir, kad visgi steikintojai daro labai didelę paslaugą steikinamajam. Kuo didesnė akcijų dalis išparduodama, tuo didesnė ta paslauga, tad gal ir priedėlį būtų logiška mažinti.

Pagrindinės išvados

  • MTT = labai aukštos variacijos užsiėmimas;
  • žmonės yra labai linkę pervertint savo ROI;
  • geri žaidėjai, neturintys daug turnyrinės patirties, pervertina savo ROI dar daugiau;
  • protingas steikinimas yra abiem pusėm naudingi mainai;
  • žaidėjai suteikia paslaugą steikintojams - leidžia uždirbt nesukant smegenų, nejudinant piršto ir negaištant laiko;
  • steikintojai suteikia paslaugą žaidėjui - sumažina jam variaciją ir taip leidžia "pagreitint" ilgą laikotarpį;
  • žaidėjai yra linkę per mažai mokėt už gaunamą paslaugą, t.y. aiškiai daug užsikelt priedėlį;
  • steikintojai yra linkę pervertint steikinimo pelningumą ir nuvertint variaciją;
  • geriau investuot į neypatingą 10% ROI turinti žaidėją su nuliniu priedėliu, negu į aukščiausio lygio žaidėją (40% ROI) su 30% priedėliu;
  • sėkmingas uždarbiavimas iš steikinimo - gero ROI įvertinimo ir didelių investavimų kiekių derinys;
  • pardavęs atitinkamą kiekį akcijų su atitinkamu priedėliu, žaidėjas žaidžia nulinės variacijos nemokamą turnyrą;
  • kuo daugiau akcijų parduodi, tuo didesnę paslaugą gauni.

Daugiau straipsnių

Susiję žaidėjai

Ką galvojate?