WSOP 2017 Vyksta

Išskirtinai: Ben Mezrich aptarinėją „Straight Flush“ knygą bei visa tiesa apie Absolute Poker

Išskirtinai: Ben Mezrich aptarinėją „Straight Flush“ knygą bei visa tiesa apie... 0001

Vėlyvą gegužę, būtent tuo pačiu metu, kai prasidėjo 2013 World Series of Poker, Ben Mezrich išleido knygą Straight Flush: The True Story of Six College Friends Who Dealt Their Way to a Billion-Dollar Online Poker Empire--and How It All Came Crashing Down.... Šeši koledžo draugai buvo Absolute Poker kambario įkūrėjais, kuris buvo uždarytas 2011m. balandžio 15d. dėl Juodojo Penktadienio įvykių. Nuo knygos išleidimo pradžios sklido labai daug kalbų - ar tekstas pilnai atitinka realybę, ypač skyriai, kurie nupasakoja apie Absolute Poker sukčiavimo skandalą.

Birželiui artėjant prie pabaigos, turėjome galimybę pakalbinti knygos autorių. Jis papasakojo apie knygos rašymo procesą.

Ben’ai, papasakok mums, kaip įsitraukei į Straight Flush projektą.

Mezrich: Visa tai prasidėjo nuo filmų „Bringing Down the House“, „21“ ir „The Social Network.“ Per savaitę aš gaudavau nuo 20 iki 30 istorijų, kurias publikuodavau savo svetainėje arba Twitter paskyroje. Kiekvienas koledže besimokantis vaikinas, kuris yra iškrėtęs ką nors beprotiško, atsiųsdavo man savo istoriją.

Prieš porą metų aš gavau vieną pasakojimą apie šią istoriją iš Garin Gustafson - vieno iš Absolute Poker kambario įkūrėjų. Aš kurį laiką ignoravau šią istoriją. Šiek tiek buvau žaidęs pokerį internete, tačiau nepakankamai išmaniau visą pokerio industriją. Taigi, nebuvau įsitikinęs ar norėčiau rašyti apie kažką panašaus.
Tada antra istorija atėjo nuo Pete Barovich. Aš tvirtai tikiu, kad jie nežinojo vienas apie kitą, kad man parašė. Antroji istorija buvo šiek tiek įdomesnė ir pradėjau ją nagrinėti. Ta istorija turėjo tai, ko aš ieškojau: egzotiškos vaikinų kelionės, tonos pinigų, daugybė intrigos ir kompleksas įvykių. Taip pat įsipainiojęs sukčiavimo skandalas ir industrijos nuopolis. Tai mane suintrigavo ir aš pradėjau kalbėtis su Pete’u. Man buvo labai įdomu.

Tada prasidėjo šaltinių paieška. Aš sugebėjau susisiekti su visais vaikinais, kone visi sutiko man papasakoti apie šią istoriją. Scott Tom buvo mažiausiai šnekus. Iš pradžių jis nenorėjo kalbėtis su manimi, daug žmonių jį persekiojo. Jis slapstėsi Antigua mieste ir bandė nuspręsti, ką ketina daryti dėl susiklosčiusių įvykių, dėl valdžios, ir dėl viso kito. Bet aš susitikau su juo ir įtikinau būti vienu iš šaltinių, kaip ir kiti vaikinai. Taigi čia viskas ir prasidėjo. Turėjau labai mažai žinių, palyginus su jūsų skaitytojais, tačiau esu žaidęs pokerį internete ir šiek tiek su draugais.

Nenorėjau grįžti prie kortų nuo Busting Vegas. laikų. Nuo The Social Network aš turėjau daug daugiau besivystančių projektų, tačiau buvau sužavėtas šiuo industrijos nuopoliu. Maniau, kad tai buvo iš kojų verčianti istorija. Tai tarsi mišinys iš 21 ir Social Network, todėl ėmiausi šio projekto.

Kaip ilgai trunka jūsų knygos tikrinimo procesas?

Jis trunka kelis mėnesius. Į tai įtraukiama daug žmonių. Kai aš užsiimu projektu, paaukoju labai daug laiko ir pastangų tam. Taip pat prisideda ir kiti žmonės: leidėjai, kino kūrėjai. Kai užsiimu projektu, noriu, kad jo lauktu puiki ateitis.

Tada ateina metas surinkti visus interviu, kurie vyksta tiek per skype, tiek keliaujant po pasaulį, o vėliau ir visus reikalingus dokumentus. Aš turiu tūkstančius puslapių dokumentų ir ne tik su kaltinimais, tačiau ir iš vykusių bylų. Kartu renku viską, kas susiję su įtrauktais žmonėmis iš laikraščių straipsnių ar blogų. Privalau surinkti kuo daugiau medžiagos apie istoriją tam, kad pamatyčiau ir suprasčiau kaip konkrečiai klostėsi įvykiai. Tai šiek tiek užtrunka.

Papasakokite apie savo patirtį žaidžiant pokerį internetu.

Nuo filmo 21 praleidau daug laiko Vegas’e. Ten lankiausi su MIT Blackjack komanda. Kai internetinis pokeris buvo ant bangos, dažniausiai lošdavau PokerStars svetainėje. Niekada nelošdavau iš didelių pinigų. Manau daugiausia esu turėjęs tūkstantį dolerių savo pokerio sąskaitoje. Visus juos pralošiau. Nustojau žaidęs, nes susirūpinau, kam gi aš duodu savo kreditinę kortelę? Kur šie pinigai patenka? Manau, kad daugumai žmonių kyla tokie patys klausimai, naudojant kreditinę kortelę internete. Tuomet tai buvo beprotiška, duoti savo kreditinės kortelės duomenis kažkokiam mažam bankui kažkokioje pietų Amerikos šalyje. Niekas nežinojo, kas gali nutikti. Manau, būtent dėl šitokio nepatikimumo nustojau dalinti savo kreditinės kortelės duomenis.

Man tai patiko, tačiau aš visuomet jaučiau, jog kvaila, kad tai nelegalu. Kodėl tai yra nelegalu. Aš galiu nusipirkti loterijos bilietų parduotuvėje. Aš galiu nueiti į Ameritrade kompaniją ir galiu pastatyti visą savo senatvės pensijos sąskaitą ant bet kurio pasitaikiusio skaičiaus ir niekas negali uždrausti man to padaryti, nors tai yra gryniausias lošimas. Taigi aš niekada neturėjau su tuo problemų, aš buvau to sužavėtas. Taigi, taip, aš žaidžiau, tačiau mano draugai juoktųsi, jei sakyčiau, kad buvau geras pokerio žaidėjas. Aš gebu atlikti gerus nusimetimus. Turnyruose, tai mano stiprioji pusė, aš lengvai galiu nusimesti porą tūzų, prieš flopą, aš laimingas tai darydamas.

Jūs minėjote, kad turite pilną palaikymą iš pagrindinių knygos herojų, su jais puikiai bendradarbiaujate. Ar galite plačiau papasakoti apie tai?

Taip. Visi pagrindiniai veikėjai: Garin Gustafson, Pete Barovich, Scott Tom, Hilt Tatum ir Brent Beckley, su kuriuo kalbėjausi prieš pat jam patenkant į kalėjimą. Šie veikėjai visi tarpusavyje buvo savi vaikinai. Buvo žmonių, kuriems aš galėjau parašyti, tačiau aš nekalbėjau su jais. Taip pat buvo šaltinių, kurie norėjo išlikti nežinomi. Taip pat buvo teismo dokumentų. Pagrinde tai buvo gauta vien iš mano šaltinių.

Įdomu, kad du broliai pasirinko skirtingus kelius. Brent Beckley pasuko muzikos link, kol Scott Tom vis dar yra laisvėje. Ar pastebėjote didelį skirtumą tarp jų požiūrių, nuostatų?

Aš jaučiausi negerai dėl Brent’o. Jei kalbėsite su Brent’u, jis, iš tiesų, yra malonus vaikinas. Manau, jog nei vienas, kas jį pažįsta, neturėtų, ką neigiamo pasakyti apie jį. Manau, kad jis buvo naivus. Mano nuomone jis pridarė dalykų, kurie buvo kvailoki, jis suvokia, kad labai rizikavo. Jis žino, kad būdamas atsakingas už mokesčius, buvo save pastatęs į pavojingą poziciją. Jis vis tiek stengėsi lygiuotis į brolį, jis vis dar bando tai daryti. Scott’as tikrai norėjo pasirūpinti savo broliu, tačiau jis labiau yra linkęs į nuotykius, pavojus. Jam tai buvo smagu, tai buvo beprotiška, ir tuo pačiu tai buvo galimybė.Tuomet, kai jis gavo nuosprendį, jis labai nuliūdo. Jis niekada nesitikėjo pakliūti į kalėjimą. Manau, kad kaltintojas leido jam suprasti, jog nereikės sėsti į kalėjimą. Manau, netgi jo paties advokatai sakė, jog jis niekada nesės į kalėjimą. Jis manė pradėsiąs naują gyvenimą, manė,galėsiąs pargabenti savo vaikus atgal į Jungtines Amerikos valstijas, ką jis iš tiesų ir padarė. Manau jis tikėjosi, jog galės sumokėti už baudą, ir būti paleistas. Jis taip pat ir neneigė to, ką padarė, kuo buvo kaltinamas. Tačiau jis nemanė, kad tai ką padarė, turėtu būti apibūdinama kaip nusikaltimas.

Kitą vertus, Scott’as buvo išsigandęs dėl savo ateities, nes neturėjo supratimo, kas nutiks. Aš nuvykau į Antigua miestą ir pasikalbėjau su juo asmeniškai. Jis negalėjo palikti salos, nes labai bijo būti sugautas ir išvežtas, kartu jaučiasi ir kaltas. Manau, kad jis bando sudaryti sandėrį, tačiau prašomų pinigų kiekis tiesiog milžiniškas. Jis tvirtina, kad niekur šalia neturi tokios sumos pinigų. Iš prigimties jis yra charizmatiška, tačiau sudėtinga asmenybė. Manau, kad Scott’as turi dvi puses, Jeigu pakalbėtumėte su žmonėmis, kurie jį pažįsta, vieni jį mylėtų, kiti - nekęstų. Manau, jis kerinti asmenybė. Tačiau abu broliai, iš tiesų yra, labai skirtingi.

Ar beckley ir Scott’as Tom’as skirtingai pasakoja apie įvykius? Ar buvo sunku sujungti šias dvi istorijas?

Taip ir ne. Kartais kalbant su Brent’u iš pradžių jis papasakodavo vieną, o vėliau dar ką nors pridėdavo. Scott’as kalbėjo gana aiškiai ir užtikrintai, tačiau kalbėjo ir apie savijautą. Scott’as aiškiai jaučia, kad valdžia padarė blogą sprendimą dėl abiejų vaikinų, jo ir Brent’o. Jis manė, jog bandė apsaugoti visus kaip įmanydamas ir atsitraukė nuo kompanijos taip ilgai, kaip galėjo, taigi jis nebeturėjo būti kaltas dėl visko. Brent’as tiesiog norėjo, kad viskas būtų baigta. Jis nebuvo toks tvirtas dėl to, ar tai buvo gerai ar blogai, o tiesiog norėjo, kad tai būtų padaryta. Aš manau, jog Bren’tas buvo nuliūdęs ir labai nusivylęs, kad jis tapo atpirkimo ožiu. Kai pirmą kartą su juo kalbėjausi, jis jautėsi neteisingai dėl situacijos, sakė, jog štai, visiems likusiems vaikinams nereikės sėsti į kalėjimą, o aš - turėsiu. Tačiau vėliau po to jis jautėsi tvirčiau dėl susiklosčiusios situacijos. Knygoje netgi yra eilutė, kai jis sako: “Tai ne vėžys. Aš išgyvensiu tai.” Taigi manau dėl to jis tapo stipresnis. Iš pradžių, jis kaltino Scott’a, tačiau vėliau jis persiorientavo ir pradėjo galvoti, kad vis tik nereikėtų kaltinti Scott’o. Iš tiesų, jis galvojo, kad visai nereikėtų kažko kaltinti.

Ar jums nekyla jausmas, kad jie visi žinojo ir numatė istorijos iškėlimą į viešumą, išpopuliarėjimą ir pasuko pasakojamos istorijos įvykius ta linkme, kad patys atrodytų geresni?

Kai aš su jais susitikau, jie buvo susirūpinę, nes nenutuokė, ką aš planavau daryti. Jie nežinojo ar aš susidarysiu visiškai neigiamą nuomonę apie juos, ar kiek pozytyvesnę apie visą situaciją. Jie negalėjo manęs kontroliuoti, ką aš parašysiu. Aš iš ten galėjau išsinešti bet kokią istoriją ir juos tas gąsdino. Dažniausiai susitikimų metu jie tarsi bijojo to, ką patys pasakojo man. Kalbantis šalia nebuvo jokių advokatų aplink, nes nenorėjau dirbti tokiu būdu. Pirmasis susitikimas įvyko su Scott’u, Hilt’u ir Scott’o tėvo Antigua mieste.Su Hilt’u susitikome Toronto mieste, nes jis nebūtų atvykęs į JAV. Jam nepareikšti kaltinimai, tačiau jis bijo būti pašauktas į teismą, taigi gyvena Panama’oje ir keliauja į Oxford’o mokyklą. Taigi pakeliui į London’ą, jis susitiko su manimi Toronto mieste. Su Pete’u susitikome Phoenix mieste, jie ten ir gyvena. Interviu su Shane’u ir Grain’u pagrinde vyko per Skype.

Ar jus kas nors stebino interviu ėmimo procese?

Kai pirmą kartą perskaičiau istoriją, įsivaizdavau visą šį įvykį su pinigais lėktuve ir vaikinus besielgenčius beprotiškai. Tačiau, kai susitikau su vaikinais, jie visi pasirodė malonūs ir labai protingi. Ypatingai Hilt’as atrodė iškalbus ir išmanantis verslą. Atrodė lyg imčiau interviu iš Wall Street vaikinų. Tai, kad jie žadėjo papasakoti apie narkotikus ir prostitutes, mane stebino. Apie visas istorijos detales, kurias paprastai rašytojui reikėtų stengtis išgauti, jie planavo papasakoti patys. Brent’as papasakojo apie narkotikus slėptus jo bate. Paprastai tokį faktą iš žmogaus būtų sunkiau išgauti. Jie buvo labai atviri. Vienintelis dalykas apie kurį jiems buvo sunkiau pasakoti, buvo sukčiavimo skandalas. Į tai jiems buvo sunkiau įsitraukti ir papasakoti. Tačiau kalbant apie dešimties metų ilgumo istoriją, jie buvo tikrai atviri.

Mes būtinai grįšime prie sukčiavimo skandalo vėliau. Kaip stipriai susietas su pokerio internete pasauliu jūs tapote?

Su pokerio pasaulio ne tiek ir daug, tačiau jų istorija vis labiau mane įtraukė. Kai rašau knygą, tai gali užtrukti ir 10 metų ir 6 mėnesius. Kaip autorius tu turi pasirinkti, kokiu tu nori būti: tokiu kuris paskiria visą savo karjerą, kad parašyti knygą, ar tokiu, kuris tiesiog paskirs tam tikrą žmogišką laiko tarpą. Man knygos rašymas ir istorijos gvildenimas - šventas reikalas.

Aš permečiau akimis informaciją apie šį internetinį skandalą. Sakyčiau, kad buvo keli geri informacijos šaltiniai internetiniuose forumuose, nors didžioji dauguma komentarų ir buvo tiesiog žmonės rėkiantys vienas ant kito.

Aš manau, jog 2+2 svetainėje buvo įdomios informacijos. Tai buvo saitas, kuris paviešino istoriją. Taigi manau tai buvo puiki vieta informacijos paieškoms. Ieškojau visur, kur mane nuvesdavo Google paieškos rezultatai. Blog’ų pasaulyje aš nepažinojau žaidėjų, pagal jų slapyvardžius, taigi nežinojau, kieno komentarus aš skaitydavau. Aš tiesiog permečiau akimis visą rastą informaciją. Ieškant pagal frazę sukčiavimo skandalas, man buvo pateikta labai daug medžiagos.

Ar istorijos rašymo procese buvo nors vienas veikėjas, kuris norėjo atsiimti savo pareiškimus.

Dažnai Scott’as suabejodavo ir pergalvodavo savo dalyvavimą istorijos pasakojime. Taigi, taip, ne kartą jie buvo išsigandę ir buvo kamuojami abejonių. Beveik kiekvienoje istorijoje, kurią rašau atsiranda istorijos dalis ties kuria pagrindinis veikėjas nori sustoti, išsigąsta. Tačiau dažniausiai tada jau būna per vėlu sustoti. Žinoma, tai jų pačių sprendimas, tačiau aš visada sakau: “Klausyk, jeigu tu nori papasakoti savo istoriją, tu privalai išgyventi ir susitaikyti.” Paprasčiausiai ateina momentas, kai jau būna per vėlu, kai knyga netrukus planuojama būti išleista. Manau, kad šie vaikinai nervinosi visos istorijos pasakojimo ir rašymo metu, galbūt mažiausiai tai parodė Pete’as. Scott’as buvo tas, kuris labiausiai nervinosi. Manau jis vis dar nervinasi, iki šiol.

Kaip jautėtes kai baigėte rašyti juodraštį ir baigėte savo darbą?

Kai baigiau rašyti juodraštį, pamaniau, kad jis labai įdomus. Man tai patiko, nes šis juodraštis atitiko mano rašymo stilių. Juodraščio rašymo pradžioje aš leisdavau vaikinam jį perskaityti tam, kad jie galėtų pasakyti ar viskas yra pakankamai tikslu ir atitinka realybę, ar - ne. Visi jie teigė, jog viskas buvo ypatingai tikslu. The Wall Street Journal Review (žurnale esanti apžvalga) buvo akivaizdžiai ne teigiama apžvalga, nors apžvelgta ir pozityviai. The Globe žurnalui tai labai patiko, kaip ir Publisher’s Weekly. Na o žinant mano santykius su Janet Maslin The New York Times žurnalo apžvalga sudarė labai teigiamą įspūdį. Janet buvo gana prieštaringa mano ankstesnėms knygoms. Ji jas tiesiog sutrypdavo savo apžvalgomis, ir kiekvieną kartą vis įdomiau. Tačiau šį kartą jai iš tiesų patiko mano knyga, nepaisant ankstesnių knygų įvertinimų. Man tai buvo smagu. Nepaisant visko, ši apžvalga buvo jos pripažinta ir visiems, kas skaitė, patiko.

Aš esu pasakojamosios literatūros atstovas ir rašytojas. Aš atlieku paieškas, imu interviu iš visų veikėjų, sujungiu visą surinktą medžiagą į vieną ir paverčiu tai į sensacingą kūrinį. Aš nerašau to kaip dokumentiką ar kaip straipsnį The New York Times žurnalui. Aš rašau kaip įspūdingą literatūrinį kūrinį. Štai, ką aš darau ir dėl to esu užtikrintas. Niekas neima į rankas mano knygos tikėdamasis, jog skaitys straipsnį iš Times žurnalo. Jie žino, kad istorija bus parašyta sensacingai. Visada būna šioks toks spaudimas dėl chronologijos. Šiuo atveju, aš naudojau tikrus vardus, nors rašant kai kurias knygas aš negalėjau to padaryti, o kai kurie ypatingai tai mėgsta. Kiekvieną kartą, kai išleidžiama ir pasirodo knyga, atsiras žurnalistų, kurie nepatenkinti apie ją rašys, kai kiti tuo metu dievins ją. Tai yra dalis žaidimo. Praėjo 10 metų knygų rašymo ir visus tuos 10 metų visada vyko ta pati diskusija. Viskas, ką galiu pasakyti, jei tau nepatinka šitokia literatūros forma, tada tu turėsi problemų darant apžvalgą apie ją. Aš šią literatūros formą matau, kaip labai galingą ir įdomią. Buvo laikas, kai „Bringing Down the House“ filmas buvo The New Yorks Times žurnalo geriausiai parduodamų knygų sąraše 3 vietoje. Žmonės buvo nusiminę ir galvojo, jog ši knyga neturėtų būti laikoma tikra istorija. Pirmoje vietoje tarp populiariausių buvo John Stewart’o knyga America: A fake History of the United States. Ten nebuvo nei dalelės istorijos, kuri būtų tikra istorijos dalis. Niekas nekalbėjo apie tą knygą, bet apie manąją - kalbėjo. Tik dalis skaitytojų iš tiesų ieško istorijos. Aš esu labai atviras apie savo knygos rašymo procesą. Kai kurie žmonės ketina priimti tai, o kiti - neketina.

Knygoje veikėjai ne kartą užsimena, jog norėtų sukurti „legalų verslą” ir jie netgi nurodo kelias nelegalias internetinio sporto kompanijas, kurių jie nenorėtų mėgdžioti. Bet tuomet kai kas, kas nėra paminėta knygoje - tai yra, kad Absolute Poker kambarys gana seniai siūlė Blackjack žaidimą savo klientams, kas akivaizdžiai buvo nelegalu ir toli gražu nebuvo neaiški teritorija, kaip tuomet buvo pokeris.

Ar tai turėjo būti knygoje, ar - ne? Na, žvelgiant į praeitį, jei būčiau žinojęs apie tai, kai rašiau tą knygą, ko aš iš tiesų nežinojau, galbūt būčiau rašęs tai. Aš nemanau, jog istorija dėl to pasikeistų. Manau, kad, tai buvo kažkas, ką jie tuo metu tiesiog išbandė. Tačiau taip, manau jog pagrinde Scott’as jautėsi lyg daro viską teisingai. Nors kuo iš tiesų Blackjack žaidimas yra blogas? Ar tai blogas dalykas? Šioje situacijoje aš nesirinkčiau paties Blackjack tiesiog kaip žaidimo. Reikėtų prisiminti, jog ši industrija yra labai pavojinga, o joje suklysti yra labai lengva. Brent’as atvirai pasakė, jog jie nedirbo švariai. Scott’o nuomone, tai buvo kvaila, kad bankai tiksliai žino kas vyksta, nes vieną dieną bankas gavo visus pinigus iš internetinio pokerio, o kitą - jie gavo tokį patį kiekį pinigų iš golfo kamuoliukų. Žinoma, kad jie žinojo, kas vyksta. Jis nemanė, jog tai labai svarbu, galbūt dėl to, jis nukeliavo į kalėjimą. Aš sutinku su juo. Ar būčiau padaręs tą patį, ką jie? Ne. Kai pasirodė Bringing Down the House mane pasiekė daug pasiūlymu atstovauti vienai iš pokerio kompanijų. Aš pasikalbėjau apie tai su savo žmonėmis ir nusprendžiau laikytis nuo to atokiai. Tiesa yra ta, kas gali žinoti, kas vyksta šioje industrijoje? Kas gali žinoti, ar tai legalu, ar - ne? Mes nežinome. Taigi aš atsisakiau didžiulių pinigų pasirinkdamas nedirbti su šiomis kompanijomis. Taigi, ne, aš nebūčiau pasielgęs kaip šie vaikinai. Kai tik būtų atėję 2006-ieji aš būčiau to atsisakęs. Labai daug apie tai kalbėjau su Scott’u. Aš jo klausiau: “Ar nemanai, jog 2006-aisiais tu galėjai tiesiog pasitraukti?” Jis ko gero turėjo krūvą pinigų, taigi jie visi galėjo sėdėti didžiuliuose namuose Jungtinėse Valstijose. Jo atsakymas ir nuomonė buvo, jog 2006-aisias jis nė nenutuokė, kad viskas prives prie to. Jis nemanė, kad tai tęsis. Jis sakė kalbėjęsis su advokatais, kurie pasakė, jog tai ne toks poelgis, kuris galėtų pasodinti jį į kalėjimą.

Tai kai kas, kas vis dar yra diskusija. Daug žmonių su tuo nesutinka, kad tai iš tiesų įvyko. Jis tvirtina, kad po 2007-ųjų ir 2008-ųjų jis nebebuvo įtrauktas į verslą. Vaikinai Joe Norton’ui buvo tikrai gana atviri apie viso to nutraukimą, kad apsaugotų save. Visa tai aprašyta knygoje. Mano nuomone, jis tikrai galvojo, jog niekas nebus apkaltintas. Vis dėl to, jis nesilaikė taisyklės, jog nei vienam nebebuvo leista atvykti į JAV, taigi dauguma žmonių būtent dėl to paliko kompaniją.

Grįžkime ir pangrinėkime sukčiavimo skandalą.. (Mezrich staigiai įsitraukia)

Pirmas dalykas. Visi, kurie žinojo, kad aš rašau knygą apie Absolute poker, vienintelis dalykas ko jie norėjo tai 300 puslapių knygos apie sukčiavimo skandalą, kurioje rašoma apie žmones praradusius $800,000 ir juos atgavusius. Jie norėjo, kad Scott’as būtų pripažintas sukčiumi. Jie norėjo, kad knygoje būtų rašoma, kad Absolute Poker įkūrėjai būtų sukčiai ir melagiai. Daugumą tokios knygos ir norėjo. Tačiau, aš nerašau knygos apie sukčiavimą, aš rašau apie pakilimą ir greitą nuopolį Absolute Poker ir industrijos žlugimą, kas man yra žymiai įdomiau.

Kai pradėjau rašyti apie įdomiausią knygos dalį, aš turėjau daugybę informacijos iš įvairių blogų ir interviu. Tačiau, aš neturėjau jokių įrodymų, kad Scott’as buvo didžiausias kaltininkas. Manau knygoje viskas yra labai aišku ir tikslu. Aš taip sakau, nes dauguma skaitytojų nėra perskaitę šios knygos, tačiau ginčijasi dėl šių įvykių. Tam tikru metu, keletą žaidėjų pastebėjo 2+2 forume, kad kažkas laimi per daug. Vienas iš šių žaidėjų nukeliavo pas Absolute Poker pagrindinius žmones ir kažkokiu tai būdų atsiuntė dokumentą, kuriame pavaizduota kaip rodomos visų žaidėjų kortos. Absolute Poker įkūrėjai tai neigė ir sakė, kad tokie dalykai nevyksta. Pati kompanija gaudavo šimtus skundų dėl sukčiavimo, tačiau taip yra visuomet, jei kas nors pralaimi iškart kaltina kitus kaip sukčiais. Man nėra tekę išeiti iš kazino pralošus ir negalvojant, kad prieš mane sukčiavo. Todėl Absolute Poker vaikinai netikėjo, kad vyksta kažkoks sukčiavimas. Blogų rašytojai kažkokiu tai būdų vis dėl to išsiaiškino, kad kažkas turėjo prieigą prie kitų žaidėjų kortų. Tokį žaidėją jie vadino „Super user“. Buvo taip ar ne, tačiau jie buvo įsitikinę, kad toks žmogus buvo.

Jūs minėjote, kad turite daugybę informacijos šaltinių, kurie negalėtų padėti teisme, tačiau kodėl jūs naudojote tą informaciją savo knygoje? Jūs turite IP prisijungimo informaciją, elektroninio pašto laiškus ir dar daugiau.

Kai kalbėjau su Scott’u apie IP adresus, jis sakė, kad tikrasis sukčius turėjo prieigą prie jo kompiuterio. Jis turėjo prieigas visur ir neigė, kad pats Scott’as yra sukčius. Jis pridūrė, kad tuo metu uždirbo milijonus, tai kodėl jis turėtų sėdėti prie kompiuterio ir sukčiauti prie stalų?

Jeigu jie buvo tokie užtikrinti, kad nesukčiavo, kodėl nepasakė, kas yra tikrasis sukčius?

Jie sakė, kad jie nukeliavo iki to žmogaus ir mainais už tai, kad pasakytų kiek jis pasisavino ir kaip, jie turėjo to žmogaus neįvardinti. Tai buvo kažkas, kas turėjo visus priėjimus prie sistemos. Vaikinai niekad nepasakė, kas tas žmogus, tačiau jie galėjo meluoti.

Kokia jūsų nuomonė? Ar jie gali meluoti apie sukčiavimą?

Kai aš su jais susitikau pasišnekėti, tikrai nesitikėjau, kad jie man papasakos tiesą. Kai kalbi su Garin, Hilt ir kitais, jie nėra visiškai užtikrinti, kas įvyko. Pete sakė, kad yra nustebęs ir niekas netiki, kad tai galėjo padaryti Scott’as. Pastarasis neturėjo jokios prasmės tai padaryti, tai, kad jam reikėjo papildomų $800,000 palyginus su tuo ką jis uždirbdavo, yra juokinga suma. Taip pat buvo aišku, kad šitoks elgesys, gali būti labai nuostolingas, todėl kam reikėjo rizikuoti dėl to? Jie negalėjo patikėti, kad tai galėjo padaryti Scott‘as. Žinote, man kaip rašytojui būtų neteisinga nuspręsti vienaip neturint tam tikrų įrodymų. Blogų rašytojai gali rašyti bet ką, tačiau rašytojas taip daryti negali. Rašydamas tokias knygas apie nusikalstamą veiklą gali pats prisivirti košės, dėl šmeižto.

Dauguma žmonių perskaitę knygą susidaro tokią nuomonę, kad vis dėl to sukčiavo Scott’as. Nors lygiai tiek pat žmonių perskaitę tuom netiki. Skirtingų nuomonių yra daugybę, bet suprasti tiesą yra beprotiškai sunku. Gaila, tačiau tuo metu kai rašiau šią knygą, internete nebuvo tiek daug blogų rašytojų, kurie pateikdavo daugybę teorijų apie didyjį Absolute Poker šešetą.

Kodėl taip sakau? Viena teorija, kurią parašė Haley Hintze, teigė, kad jie turėjo lėktuvą pilną pinigų, maždaug apie tris milijonus dolerių. Ar esate matė tris milijonus dolerių grynais? Tai daugybę pinigų. Pagalvokite, kad Scott’as, Hilt’as ir jo mergina kartu su Scot’o mergina susiruošė į kelionę lektuvu, kuriame yra pilną grynųjų pinigų.

Asmeniškai man ši teorija yra labai įdomi, nors ji ir šiek tiek prasilenkia su tikrove. Lėktuvas, kurį turėjo Scott’as sudužo, o sukčiavimo skandalas įvyko jau po lėktuvo katastrofos.

Aš praktiškai esu įsitikinęs, kad lėktuve nebuvo tų pinigų.

Išskirtinai: Ben Mezrich aptarinėją „Straight Flush“ knygą bei visa tiesa apie... 101

Kodėl jūs esate tuom įsitikinęs?

Tikrų įrodymų nėra, viskas tik buvo parašyta Tiko Times laikraštyje. Taip pat internete pasklido kalbos, kad lėktuve buvo daugybę pinigų. Iš tiesų aš norėčiau, kad ten būtų buvę šitiek grynųjų pinigų, nes tai būtų puikus scenarijus parašyti knygoje. Visų pirmą įvykio vietoje egzpertai apžiūrėjo vietą ir ten jokių pinigų nerado. Kur pinigai dabar?

Vis dėl to Kosta Rikos valdžia po šios teorijos nusprendė apieškoti Scott’o namus.

Na taip, tačiau kodėl jis pabėgo iš lėktuvo? Kodėl jis nesugrįžo pasiimti savo pinigų? Aš esu rašęs apie žmones, kurie turi lėktuvus su pinigais. Patikėkite manimi, jie visuomet grįžta jų pasiimti. Niekas nepaliks trijų milijonų dolerių lėktuve. Tokią teoriją paskleisti yra labai lengva, bet kas gali parašyti apie tai ir kitą dieną jau bus paskleista internete. Aš tikrai netikiu, kad pinigai buvo lėktuve. Jei jūs man parodytumėte FBI raštą, kad pinigai ten buvo, tuomet aš patikėčiau. Man tai atrodo didžiulė nesąmonė. Ar tai buvo Amerikos doleriai? Gal tuomet jie turi namą, kuriame yra pilną pinigų? Iš vis kodėl tai turėtų būti gryniieji pinigai? Niekas nevaikšto su pinigų pilnais lagaminais.

Ši knyga yra viena geriausių, kurioje aš rašydamas rėmiausi įvairiausias šaltiniais. Skaitydami jūs galite nesutikti su mano mintimis, tačiau jūs negalite teigti, kad šitoje knygoje nėra pasiremta įvairiais faktais ir šaltiniais. Yra daugybę žmonių, kurių nuomonę sunku pakeisti ir jiems nesvarbu ką sako kiti. Šitokie žmonės yra įsitikinę, kad Scott’as ir Absolute Poker yra sukčiai ir jie pavogė jų pinigus. Bet aš ir nebandau jų įtikinti, kad jie to nepadarė, aš tiesiog nežinau kaip yra iš tikrųjų. Aš žinau tik tiek, kiek parašiau savo knygoje.

Daug dėmesio šioje knygoje yra skirta juodojo penktadienio įvykiams. Ar galite šiek tiek pasidalinti savo nuomone apie tai?

Manau visiems yra aišku, kad valdžia padarė sau palankų sprendimą. Tai buvo visiškai neteisinga ir nebuvo priežasties taip pasielgti. Tai praktiškai buvo susidorojimas su visa industrija. Valdžia uždarė kompanijas, o pati pasisavino didelius pinigus.

Taigi keletos žmonių svajonių gyvenimas žlugo ir jį sužlugdė valdžia, bet toks sprendimas buvo teisingas. Kaip baigėsi paprastiems žaidėjams, kurių pinigai buvo Absolute Poker sąskaitose?

Buvę savininkai iš kart suprato visą situaciją ir jie užtikrino, kad visi žaidėjai pinigus atgaus. Iš tiesų taip ir buvo, dauguma žaidėjų atgavo viską ką turėjo.

Knygoje jus paminėjote, kad pagrindiniai šių įvykių kaltininkai kompaniją paliko 2007 metais

Na jie patys man pasakė, kad tai buvo tarp 2007 ir 2008 metų. Tai jie man minėjo nuo pat pradžios, dėl to neturėjau pagrindo netikėti. Taigi, 2008 metais jie taip pat galėjo būti įtraukti į veiklą. Ar jie galėjo dalyvauti ir 2011 metais? Galbūt ne, aš neturiu jokių įrodymų.

Mano nuomone, valdžia uždarė šį pokerio kambarį labai netikėtai. Tik keletą kompanijų sugebetų sumokėti savo žaidėjams po to kas įvyko. Pagalvokite, jei užsidarytų pagrindinis Amerikos bankas, visi prarastų savo pinigus.

Kuomet aš kalbėjau su Howard’u Lederer’iu, jis sakė, kad tuo metu jautėsi labai prastai. Jis turėjo užtikrinti, kad visi žaidėjai atgaus savo pinigus.

Hilt'as ir Scott’as sakė, kad jie visiškai negalėjo nieko padaryti. Jie jautėsi blogai dėl žmonių, kurie prarado pinigus. Brent’as ir Pete patvirtino, kad ieškojo įvairiausių būdų kaip gražinti pinigus, tačiau kaip minėjau, valdžia to padaryti neleido.

Tai Scott’as buvo suinteresuotas būti geru žmogumi, nei bandyti derėtis dėl tūkstančių žmonių, kuriems negalėjo sumokėti jų pinigus?

Jis sakė, kad neturėjo jokios galimybės valdyti kompanijos, tai kaip jis galėjo derėtis? Jis teisinasi, kad nevaldė kompanijos ir nieko pakeisti negalėjo. Brent ir Pete sakė, kad bandė grąžinti pinigus žmonėms. Tačiau tikslaus atsakymo aš nežinau, jūs patys galite klausti šių žmonių ir jie jums pasakys tą patį.

Tuo metu kompanija buvo valdoma Kahnawake Gaming Commission.

Jei visas pyktis yra nukreiptas į Kahnawake, tuomet aš suprantu. Suprantu, kad žmonės nori kaltinti kitus. Jei jūs norite kaltinti Scott’ą ir Hilt’ą, tuomet tuėtumėte įrodyti, kad jie nusikalto. Galite kaltinti Brent’ą ir Pete’a, tačiau jie bandė viską suderinti ir negalėjo to padaryti. Aš neteisinu jų, turiu draugų, kurie taip pat prarado pinigus, tai siaubinga. Aš labiau kaltinčiau valdžią, kuri visiškai nekreipė dėmesio į šią industriją. Jei ši sritis būtų buvus reguliuojama, tuomet taip nebūtų atsitikę. Jei žaidėjai būtų mokėję mokesčius, tuomet nebūtų iškilę šių problemų, o žaidėjai nebūtų praradę savo pinigus.

Ar nuo to laiko šnekėjote su tais vaikinais? Ką jie galvoja apie knygą?

Jie džiaugiasi, kad knygoje viskas paaiškinta, kaip ši industrija veikia. Prieš knygos išleidimą, juodasis penktadienis nesulaukė tiek dėmesio. Tuo metu internetinis pokeris neatkreipė tiek daug dėmesio, kiek dabar. Manau ši knygą padės daugeliui, kurie nori prisijungti prie šios industrijos. Manau tai labai geras dalykas, nes pats tikiu, kad vieną dieną internetinis pokeris taps legalus Amerikoje. Viename televiziniame šou, aš kalbėjau apie pokerį ir sakiau Pasauliui, kad tai turėtų būti legalu.

Ar galime tikėtis filmo pagal šią knygą?

Šiuo projektu domisi daugybę žmoniu, tačiau aš dar nepardaviau jokių teisių į tai. Šiek tiek dvejoju dėl šios idėjos, nes greitu metu kinuose bus pradėtas rodyti Runner Runner, o tai gali sutrukdyti išpopuliarėti mano filmui.

Kokių pokyčių tikitės po filmo

Filmui reikia pagrindinio veikėjo, todėl aš manau, kad Scott’as juo ir bus. Tačiau suprantu, kad panašus filmas yra „Runner Runner“, o Benas Affleck’as vaidina Scott’ą. Filmo statyme aš neturėsiu jokios įtakos, aš žadu parduoti filmo teises kitiems, o jie galės jį statyti kaip nori. Tačiau tikiuosi, kad tai bus labai geras ir įdomus filmas.

Dėkojame už išsamų interviu, Benai. Tikimės greitai pamatyti filmą ir laukiame kitų jūsų projektų.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?