Vytautas Špakauskas: „Viskas pasiekiama dideliu noru ir juodu darbu“

Vytautas Špakauskas: „Viskas pasiekiama dideliu noru ir juodu darbu“ 0001

Vytautas „vMagnus“ Špakauskas profesionaliai pokerį žaidžia jau du metus. Varžovų siaubu tapęs prie internetinio pokerio stalų, „Špakas“ sėkmingai veržiasi ir į gyvo pokerio ringą.

Ką tik į Lietuvą sugrįžęs iš UKIPT turnyro Londone, šią šeštadienio popietę Vytautas sutiko skirti mums ir pasidalinti sava istorija apie pokerio karjeros pradžią, tobulėjimą, didžiausius laimėjimus bei ateities planus.

Vytautai, trumpai prisistatyk skaitytojams

- Sveiki, aš - Vytautas Špakauskas, draugai vadina tiesiog „Špaku“. PokerStars kambaryje slepiuosi po „vMagnus“ pseudonimu. Man 22 metai, gimiau ir užaugau Kaune, baigiau Jono Jablonskio gimnaziją, studijuoju Vytauto Didžiojo Universitete teisę.

Kiek laiko profesionaliai žaidi pokerį?

- Sunku nusakyti, kada šioje profesijoje galima save vadinti profesionalu. Iš tėvų pinigų nekauliju jau kiek daugiau, nei dvejus metus. Tai yra vienintelis mano pinigų šaltinis nors pelno pasiekiu ne vien žaisdamas - pokerio subtilybių mokau kitus žaidėjus, juos stake‘inu, perku akcijas.

Tad tave galima vadinti ir pokerio mokytoju?

- Labai intensyviai to nedarau, tačiau palaipsniui ugdau vieną kitą mokinį ir dalinuosi savo strategijomis. Manau, tai padeda tobulėti ir kaip žaidėjui, ir kaip žmogui. Tačiau paskutiniu metu sunku rasti tam laiko, norisi kuo daugiau žaisti pačiam.

Papasakok, kaip atradai pokerį.

- Pokerį atradau visai netyčia, dar būdamas mokykloje. Su kaimynu Juliumi, jaunatviško smalsumo apimti, ėmėme domėtis magija, iliuzionistais, įvairiais triukais bei burtais. Pradėjome miklinti pirštus kortų triukais - tai tarsi buvo pirmas prisilietimas prie jų (iki tol mokėjau tik kelis žaidimus, kuriuos, turbūt, moka visi). Praktiškai tuo pačiu metu į Lietuvą žurnalistas Andrius Tapinas atnešė savotišką pokerio bumą, kurio sūkuryje atsidūriau ir aš. Pradėjau pastebėti, kad pertraukų ir "langų" tarp pamokų metu, pažįstami jaunuoliai iš kitų klasių nuolat kažką žaidžia kortomis, o jų žaidimas susijęs su pinigais. Nuo ankstyvos paauglystės jaučiau milžinišką poreikį būti nepriklausomas nuo tėvų kišenės, tad iškart supratau, kad galbūt tai yra visai nesunkus būdas prisidėti litą kitą prie savo kišenpinigių. Tai, greičiausiai, buvo didžiausia mano gyvenimo klaida.

Pats pokerio atradimas, žinoma, nebuvo klaida. Klaida – pokeris - lengvas pinigų šaltinis. Viskas prasidėjo mokyklos valgykloje, kur susipažinau su Kęstučiu „respect_lt“ Gecevičiumi ir Laurynu „Laurisl91” Levinsku. Pirmi žaidimai buvo iš grynų pinigų - žaidėme iš centų kur didžiausia laimima ar pralošiama suma buvo iki 10-20 litų. Kiek vėliau, atradome Amerikos pokerio čempionatus ir turnyrus. Taip gimė pirmasis poreikis pabandyti žaisti turnyrus. Kadangi vis dar buvome nepilnamečiai ir į kazino žaisti turnyrų eiti negalėjome, nusprendėme patys pabandyti suorganizuoti turnyrą. Po keleto vidutiniškai pasisekusių turnyrėlių, kuriuose dalyvaudavo tik pažįstami iš bendro rato, ilgainiui jau legendinėje tapusioje Kauno užkandinėje „Kregždutė“, ėmė nuolat rinktis pokerio entuziastai ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos. Tikiuosi, atsakingos institucijos nerenka informacijos apie nelegalius lošimus, nes už tą laikotarpį, tikrai reikėtų atsiskaityti (šypsosi).

Aneris „baneris“ Adomkevičius yra pasakęs: „Kregždutė“ išugdė Kauno pokerio elitą“. Tai yra grynų gryniausia tiesa.

Taigi, per maždaug dvejus metus „Kregždutę“ jau buvo aplankę ar net savo karjeras pradėjo tokie Lietuvos pokerio grandai kaip baneris, d3vd3v, VM47, dainiux, krafty_lt, laurisl91, respect_lt, giadze1, p1relli, mister_blk, judasguide, double_trouble, speedukas ir daugelis kitų, kurių jau atsiminti nebegaliu. Su daugeliu šių žmonių esame ne tik geri kolegos bet ir artimi draugai gyvenime.

Kiek vėliau, po didesnių ir mažesnių grynųjų pinigų bei turnyrinio pokerio žaidimų, vaikinai vis stipriau ėmė domėtis internetiniu pokeriu ir ten siekti rezultatų. Nuo jų nenorėjau atsilikti ir aš, tad surinkęs šiokias tokias santaupas atlikau pirmąjį įnašą į PokerStars kambarį ir žaidžiau daugiausia 1$ 45 žmonių sit`n`go turnyrus. Kaip ir buvo galima tikėtis, pradžia buvo itin sunki - daugiau nei metus žaidęs vien šiuos turnyrus, buvau praktiškai tame pačiame taške kur ir pradėjau. Buvau labai supykęs ant savęs ir pokerio ir net mąsčiau mesti šį užsiėmimą ir siekti karjeros aukštumų kitose srityse.

Tačiau gyvenimas pakišo labai įdomią pažintį – Mindaugą „muunis“ Rauduvę. Greitai radome bendrą kalbą ir jis sutiko mane mokyti bei davė pinigų lošimams. Jis puikiai mane išmokė pokerio teorijos pradmenis, nukreipė į su pokeriu susijusią literatūrą. Tai buvo labai stiprus visa ko pamatas ir už tai šiam žmogui esu labai dėkingas. Ilgai netrukus pasiekiau pirmųjų rezultatų ir norėjau eiti pirmyn. Visą laiką rinkausi turbo sit`n`go, bei turnyrinius MTT žaidimus, turbūt dėlto, jog šie buvo labiau priimtini širdžiai. Ta euforija, įveikus visus varžovus...

Norėdamas laimėti turnyrą, turi įveikti daug varžovų, kurių kiekvienas yra individuali pokerio asmenybė. Turi turėti strategiją, nuolat sekti ne tik veiksmą vykstanti stale, bet ir visame turnyre, skirtingose jo stadijose, o vėliau, pasiekus finalinį stalą, ir galiausiai pergalę, jautiesi lyg laimėjęs maratoną.

Net pasiekus rezultatų ta pradžia buvo itin banguota: ne vieną ir ne du kartus teko pradėti kelti savo kapitalą iš naujo. Jaunatviškas noras turėti viską ir dabar nuolat privesdavo prie to, kad po bet kokios pergalės didžiąją dalį pinigų tiesiog iššvaistydavau, visai nemokėjau tvarkytis su kapitalu - to pasekoje kentėjau nuo nuolatinio žaidimo nestabilumo. Lemtingas lūžis įvyko, kai praėjusių metų vasaros pradžioje visai netyčia laimėjau pakuotę į ANZPT serijos turnyrą Naujojo Zelandijoje. Kadangi šios pakuotės, priešingai nei EPT į pinigus ar į kitas keliones nekeičiamos, buvau „priverstas“ ten vykti. Tai buvo gyvenimo kelionė tiek kaip žmogui, tiek kaip pokerio žaidėjui. Po trijų savaičių, praleistų, turbūt, gražiausiame pasaulio kampelyje, grįžau visiškai pasikeitęs ir pakeitęs požiūrį į daugelį gyvenimo aspektų. Taip pat teko neblogai paploninti piniginę – kelionė buvo visiškai ne pagal mano kapitalą, tačiau kartu su kolegomis Laurynu ir Kęstu praleidome nuostabų laiką.

Taigi, po minėtos kelionės pagaliau pavyko atrasti savyje jėgų stabilizuoti tiek gyvenimo būdą, tiek suformuoti save kaip žaidėją ir atsidurti ten, kur esu dabar.

Išties įdomiai klostėsi tavoji pokerio karjera. Jei ne paslaptis, kokį didžiausią laimėjimą esi iškovojęs?

- Lietuvos pokerio bendruomenėje dideliais laimėjimais pasižymėti negaliu. Tačiau didžiausias asmeninis laimėjimas įvyko visai neseniai, baigiantis WCOOP turnyrų serijai kur laimėjau šeštadieninį 215$ įpirkos Weekly 6-max turnyrą - už pirmą vietą susižėriau kiek daugiau nei 23000 dolerių.

Galbūt prisimeni šio turnyro lemiamą fazę?

- Tiesą sakant, finalinė turnyro fazė vyko ganėtinai sklandžiai. Šiek tiek jaudinausi dviejų stalų stadijoje, kur iš penkių oponentų, keturi buvo itin stiprūs internetinio pokerio profesionalai, tačiau viskas susiklostė puikiai ir į finalinį stalą žengiau žetonų lyderio pozicijoje. Bendra prasme, kaip ir visuose turnyruose WCOOP serijos metu, žaidėjai nebuvo itin stiprūs, jaučiausi puikiai pasiruošęs laimėti, o ir įtampa neslėgė. Poreikio kažką švęsti visai nejaučiau ir šios pergalės nesureikšminau. Tik tiek, kad kaip ir visada po didesnių laimėjimų prastai sekasi užmigti, tad teko užsivedimą malšinti keliais buteliais alaus ir stengtis kuo greičiau save nusiųsti į lovą - juk kitą dieną reikėjo keltis ir puikiai pasirodyti paskutiniame WCOOP serijos sekmadienyje.

Neseniai dalyvavai UKIPT turnyrų serijoje. Kokie įspūdžiai?

- Išties teigiamą įspūdį paliko turnyro organizacija, kuri, priešingai nei WSOP serijoje, viskas vyksta kur kas sklandžiau, kiekvienu žaidėju rūpinamasi asmeniškai. Varžovų lygis, turbūt, ne ką skyrėsi nuo visų pasaulinių serijų - yra ir labai stiprių ryklių ir begalė rekreacinės žuvies.

Iš lietuvių nužengei toliausiai. Kaip vertini savo žaidimą?

Pagrindiniame turnyre užėmiau 22-ają vietą ir savo pasirodymu esu ganėtinai patenkintas. Manau, žaidžiau itin gerą pokerį ir sau priekaištų turiu vos keletą. Gaila, kad nepavyko pasiekti geresnio rezultato, bet kartu tai ne tik didžiausias gyvas laimėjimas, bet ir pirma europinė serija, kurioje dalyvavau. Turiu pastebėti, kad beveik viso turnyro metu sekėsi su stalų burtais, kur gaudavau prasto ar labai vidutinio lygio žaidėjus, tad su jais puikiai tvarkiausi. Visiškai nauja patirtis buvo TV stalas, kuriame teko pabuvoti pačioje trečios dienos pradžioje. Iš pradžių kiek jaudinausi, tačiau ilgai netrukus susikaupiau ir supratau, kad galiu naudotis oponentų jauduliu savo naudai. Tad, tikiu, kad prisidėjau labai daug teigiamos patirties, siekiant ateities rezultatų ne tik internetinėje erdvėje, bet ir gyvuose žaidimuose.

Kodėl būdamas Londone praleidai EPT pagrindinį turnyrą?

- Mano kapitalas dar tikrai per mažas žaisti tokios didelės įpirkos turnyrus. Neabejoju, kad juose greičiausiai taip pat sektųsi rodyti neblogus rezultatus, tačiau stengiuosi griežtai kontroliuoti savo kapitalą. Viskam ateina savas laikas.

Vasarą buvai Las Vegase. Koks tas Nuodėmių Miestas?

- Nuodėmių Miestas yra tikrai nuodėmingas. Naktiniai klubai ir barai, nebrangus alkoholis, lošimai, laisvo elgesio moterys, ant kiekvieno kampo siūlomi narkotikai... Ne vienas šios žemės gyventojas ten pamestų (ir pameta) galvą. Džiaugiuosi, kad važiavau su stipriu išankstiniu nusiteikimu visą save atiduoti vien žaidimui, tad visų tų pagundų išvengiau. Iš kitos pusės, šis miestas visai žavus ir romantiškas: modernūs milžiniški statiniai, viskas labai tvarkinga, viename mieste sutalpinta ne tik Paryžiaus Eifelio bokšto kopija, bet ir Venecijos kanalai. Nuo pat pokerio atradimo savo gyvenime svajojau aplankyti šį miestą ir tik atsiradus galimybei iškart ja pasinaudojau. Per beveik pusantro mėnesio buvimo ten, padariau 85 įpirkas į įvairius turnyrus, satelitus. Žaidžiau labai įtemptu grafiku, kur visai neturėjau laiko nuveikti kažką kitką. Labai norėjau aplankyti vieną kitą šou pasirodymą, daugiau laiko praleisti prie baseino, tačiau nukėliau tai kitiems metams. Labai džiaugiuosi šia kelione, nes labai patobulėjau kaip žaidėjas. Laiką leidau su Laurynu ir Mantu, tad tuo metu, kai nežaisdavome (o kartais ir kai žaisdavome) aptarinėdavome rankas ir situacijas. Patobulėjo ne tik gyvas pokeris (sumažinau jaudulį praktiškai iki 0, patobulinau kūno kalbos skaitymo įgūdžius, pokerio veidą), bet ir stipriai patobulinau pačio turnyrinio pokerio strategiją, o tiksliau – gilios struktūros žaidimą. Kaip jau minėjau anksčiau, juk buvau su šios srities aukščiausios klasės profesionalais. Nors ir pati kelionė nebuvo itin pelninga, bet patirtis tikrai neįkainojama.

Ką gyvenime veiki be pokerio?

- Paskutiniu metu labai daug žaidžiu, tad to laisvalaikio ne itin daug. Paprastai, net laisvalaikio metu, sunku pabėgti nuo pokerio: mane supa didelis „pokeristų“ ratas, tad net eidami į kiną, pietaudami ar būdami vakarėlyje nuolat kalbamės apie pokerį. Laisvu metu mėgstu leisti laiką su draugais, keliauti ir atradinėti naujas vietas, žiūrėti filmus. Nors neturiu nei klausos, nei balso, labai mėgstu muziką, ji mane lydi beveik kiekviename žingsnyje. Kasdien stengiuosi sekti Lietuvos ir pasaulio naujienas ir įvykius, domiuosi politika. Vis dar studijuoju universitete, tad kartas nuo karto tenka viską palikti ir užsiimti mokslu.

Kokie planai ateityje?

- Labai toli apie ateitį negalvoju, noriu toliau sistemingai dirbti ir siekti kuo aukštesnių rezultatų tiek internete, tiek gyvuosiuose turnyruose. Norėčiau baigti mokslus, daugiau domėtis investicijomis ir vieną dieną pradėti savo verslą. Taip pat tikiuosi pradėti daugiau dirbti su savimi - per paskutinius kelerius metus, kai didžiąją laiko dalį praleidžiu sėdėdamas kėdėje priešais monitorių, priaugo ne vienas ir ne du nereikalingi kilogramai (šypsosi). Taip pat daugiau laiko reikia skirti savęs tobulinimui: kadaise knyga buvo labai geras mano draugas, o dabar tam laiko visai neberandu.

Tavo, kaip profesionalo patarimas: kaip pasiekti aukštumų pokeryje?

- Viskas pasiekiama dideliu noru ir juodu darbu. Kiekvienas, kuris mano, kad tai lengvas pasipelnimo šaltinis - labai klysta arba tiesiog yra „ant bangos“. Net stipriausius ir geriausius žaidėjus užpuola juodos dienos ir tai neišvengiama. Labai svarbu tobulinti save ne tik pačiame žaidime rankos metu, bet ir nuolat pildyti teorinį bagažą, sekti strategines tendencijas palaikyti gerą psichologinį stovį, bei fizinę formą, ištvermę. Tiems, kurie mano, kad vieni ar kiti žaidėjai tiesiog geresni, nes jiems labiau pasisekė – yra didžiausi neišmanėliai. Visi mato tik rezultatą, bet net neįsivaizduoja kiek darbo, nervų ir bemiegių naktų įdėta į tai, kad jie būtų tuo kuo yra. Pagrindinis patarimas – siekti savo užsibrėžto tikslo ir niekada nepasiduoti, nesvarbu ar tai būtų pokeris, ar bet kas kitkas gyvenime. Kaip yra pasakęs „Apple“ kompanijos įkūrėjas Steve Jobs: „Kartais gyvenimas trenkia per galvą plyta – neprarask vilties“. Visada reikia atrasti naujų jėgų, o pralaimėjimus ir nuopolius vertinti kaip patirtį, kurios, galbūt, negavo kiti ir panaudoti tai savo naudai. Daugelis mėgsta sakyti, kad itin sėkmingų žmonių pasaulyje yra vienetai, kad jie yra ypatingi. Aš manau, kad kiekvienas žmogus yra ypatingas tik paprastai jis nesugeba išnaudoti savo potencialo dėl tingumo, neryžtingumo ar tiesiog nežinojimo ko siekia. Kiekvienas gali pasiekti gyvenime bet ką, tiesiog reikia norėti ir siekti to labiau už kitus.

Daugiau straipsnių

Susiję žaidėjai

Ką galvojate?