Andriaus Bielskio WSOP tinklaraštis: įspūdžiai pirmajame finale

Andriaus Bielskio WSOP tinklaraštis: įspūdžiai pirmajame finale 0001

Andrius Bielskis vėl dalinasi tinklaraščio, kurį veda Las Vegase, įrašu. Šį kartą jis pasakoja tai, ko nesimatė stebint finalinio stalo, kurį jis pasiekė praėjusį savaitgalį, transliaciją. Kviečiame skaityti.

Paskutinį įrašą dariau, kai buvau patekęs į 5000 dolerių turnyro 3 dieną ir buvau 16 vietoje iš 23 likusių žaidėjų. Sakiau, kad pavarysim ir, kaip daugelis turbūt žino, taip ir atsitiko! Na, bet apie viską nuo pradžių ir iš eilės.

Patekimas į trečią dieną jau buvo tikrai geras pasiekimas ir norint kovoti toliau reikėjo ne tik gero žaidimo, bet ir sekmės. Einant žaisti jokio jaudulio nebuvo, tik noras sužaisti kuo geriau ir palankiai susiklosčius aplinkybėms bandyti patekti į finalinį stalą. Stalo burtai nebuvo geri – po kaire agresyvūs ir plačiai savo privalomuosius statymus ginantys, jau minėti Sergi Raixachas ir Dominikas Nitsche. Po dešine aktyvūs Josephas Cheongas ir Valentinas Vornicu. Dar ir Sergejus Rybačenko, kuris savo solidžiu žaidimu žetonų lengvai nedalina. Žodžiu, laukė nelengva užduotis ir tikslas buvo gerai atsirinkti situacijas ir išnaudoti savo uždaro žaidėjo įvaizdį.

Pradžioje, man net nespėjus sužaisti nei vieno padalinimo, gana greitai iškrito keli žaidėjai ir tau jau buvo neblogai. Įdomi ranka buvo, kai nedaug žetonų turėjęs žaidėjas sudėjo juos visus į stalo vidurį, už jo buvęs V. Vornicu irgi sustūmė savo, o didžiojo privalomojo statymo pozicijoje (BB) esančiam S. Rybačenko neliko nieko kaip atsakyti radus du tūzus. Oponentai atvertė 88 ir KK, o flope atsivertė ir aštuonakė ir karalius. Na, bet neilgai trukus jau pačiam S. Rybachenko šypsojosi sekmė, kai jis su AJ laimėjo 3 žaidėjų sustūmimą prieš 99 ir QQ. O mano situacija, kurį laiką buvusi stabili, smarkiai pablogėjo sužaidus tokį padalinimą su D. Nitsche.

Iš CO (priešpaskutinės) pozicijos atidariau su širdžių A5, jis apsigynė iš BB. Flope atsivertus AQ8 (du kryžiai), dėjau tęstinį statymą, jis atsakė. Turne pasirodė aštuonakė. Dabar jau jis ėmėsi iniciatyvos ir pastatė nedidelį statymą. Aš atsakiau. Riveryje krito dešimtakė ir jis sustūmė viską. Atsidūriau gana sudėtingoje situacijoje – bendrosios kortos kaip ir nelabai tinkamos visiškam blefui, bet ir mano ranka praktiškai atversta – aš arba turiu visiškus „nuts“ – QQ, AA (mažai tikėtina, jei jis turi kažkurį blokerį), arba turiu kažkokį tūzą ir savo sustūmimu jis mane įvaro į nepavydėtiną situaciją, kurioje aš su savo tūzu čia gaudau tik jo blefą. Po ilgo svarstymo išsimečiau. Paskui kažkiek su juo aptarėme tą padalinimą. Jis tiksliai nepasakė ką turėjo, bet sakė, kad tūzas buvo „no good“ ir kad tikrai „good fold“.

Taigi, kritau iki maždaug 180 tūkst. žetonų, kas jau buvo gana pavojinga. Na, bet keletą kartų sustūmęs negavau atsakymo, kol galų gale, tam pačiam D. Nitsche atidarius banką, radau damas ir sustūmęs viską gavau greitą jo atsakymą su AK. Klasika . Nors lange iškart vertėsi tūzas ir man per mintis nubėgo „ech, good game“, bet šalia pasirodė ir dama. Ir nors turnas atnešė dar vieną tūzą, pavyko atlaikyti ir pasidvigubinti iki maždaug 550 tūkst. žetonų. Dabar jau buvo lengviau kvepuoti ir galėjau žaisti plačiau. Atidariau šešakes iki 35 tūkst. (statymai 8/16k) iš CO ir S. Rybačenko susimąstė BB pozicijoje. Nusprendė permušti iki 85 tūkst. Aš atsakiau, flope pasirodė A610 – du būgnai. Jis tikrino ir čia aš žinojau, kad jis tikrai nepasiduoda, o žais „check/raise“. Todėl parenkau didesnį statymo dydį ir, kaip ir tikėjausi, gauvau sustūmimą. Atsakiau, jis parodė AQ. Turnas dar jam atneša spalvos galimybę, bet atlaikiau ir pakilau iki beveik 1,2 milijono žetonų.

Čia jau pradėjo darytis aišku, kad finalinis stalas visai ranka pasiekiamas – ypač kai gana greitai iškrito dar keli žaidėjai. Likome 12, prie mūsų stalo buvo atkelti Jonathanas Jaffe („PokerStars“ kambario slapyvardis – „iftari“), Ronaldas Lee ir Jonathanas Little, iš kurio knygų turbūt mokėsi ir didelė dalis Lietuvos pokerio žaidėjų. Žaidimas smarkiai pasunkėjo – ypatingai todėl, kad J. Jaffe neegzistuoja toks dalykas kaip diapazonas – jis atidarinėjo viską iš eilės ir žaidė maždaug 75% rankų. Bet man pavyko laikytis tame pačiame lygmenyje, kartas nuo karto jį permušant ar laimint padalinimą po flopo. Pas mus stale žetonai judėjo tarp manęs, J. Jaffe, J. Little ir D. Nitsche, kai tuo tarpu kitame stale Pierre Milanas spaudė visus ir finalo burbulas jam susiklostė labai gerai. Iškrito dar keli žaidėjai, likome devyniese ir sėdome prie neoficialaus finalinio stalo. Čia pralaimėjau vieną nemažą banką, kai J. Little „check/raisino“ mano tęstinį statymą. Na, bet nelaimėliu tapo mažiausiai žetonų turėjęs R. Lee, kai jo AJ pralaimėjo prieš J. Jaffe A10.

Geras jausmas – pirmas mano WSOP finalinis stalas. Suskaičiavome žetonus, užpildėme anketas žiniasklaidai, palinkėjome vieni kitiems sekmės ir išsiskirstėme iki rytojaus finalo. Kiti kolegos žaidė „Monster Stack“ turnyro A dieną ir jiems kaip tik buvo pertrauka, todėl papietavome ir aptarėme kaip einasi. Visi nuoširdžiai džiaugiasi mano pasiekimu ir linkėjo sėkmės finale. Po to jie grįžo toliau žaisti turnyro, na o aš iškeliavau ilsėtis.

Apie finalo kovą daug nepasakosiu, nes turbūt daugelis jūsų viską matėte ir patys. Mano nuomone, sužaidžiau geriausiai kaip galėjau. Situacijos nesiklostė man labai palankiai, bet 5 vieta pagal tas kortas, kurias gavau, tai, mano nuomone, buvo maksimumas ką tą dieną buvo galima išspausti.

Taigi – 5 vieta ir 115 tūkstančių dolerių prizas. Per visą turnyrą ir jo pabaigoje išgirdau daug gerų žodžių iš kitų žaidėjų ir tai dar vienas įrodymas, kad pasirodymas tikrai pavyko. Bendrai paėmus finalinio stalo atmosfera buvo tikrai puiki. Jautėsi, kad žaidėjų nespaudžia įtampa, piniginiai prizai ar kamerų ir lempų šviesos, todėl galėjome ir pajuokauti ir mėgautis tikrai geru žaidimu. Kaip baigėsi, turbūt irgi žinote – po daug sėkmingų situaciją turnyrą laimėjo turbūt silpniausias ir mažiausiai patyręs finalinio stalo žaidėjas, amerikietiškojo futbolo treneris Jeffrey Tomlinsonas. Kad ir kaip bebūtų, bet tai labai į naudą pokeriui – tai tik dar vienas įrodymas, kad čia mėgėjai turi galimybę laimėti prieš profesionalus ir iškovoti svaiginančias pergales.

Na, o aš po finalo pabaigos dar įšokau į „Monster Stack“ turnyro B dieną. Na, po kelių dienų žaidimo prieš aukščiausio lygio žaidėjus, ten buvo visiškas atsigavimas. Galėjau daryti ką noriu, viskas sekėsi ir dieną baigiau su 90 tūkst. žetonų. Kita diena irgi klostėsi gerai, kol neperkėlė prie naujo stalo. Ten visiškai negavau kortų, nebuvo situacijų, kol galų gale pralaimėjau monetos metimą su AQ prieš TT ir likusius žetonus praradau su KQ prieš KK. Na, bet pavyko patekti į pinigus, tad turas irgi pasisekė. Be to pasijautė, kad atėjo didelis nuovargis po tiek dienų pastovaus žaidimo – tas galbūt irgi turėjo šiek tiek įtakos žaidimui.

Dėl nuovargio nusprendžiau praleisti pirmadienio 5000 dolerių įpirkos šešiaviečių stalų turnyrą ir planavau nieko nežaisti. Bet neblogai išsimiegojau, palydėjau „Baltijos Briedį“ į „Venetian“ kazino, kuriame jau žaidė Aleksas ir supratau, kad vis tiek noriu žaisti. Vėl sekėsi tikrai gerai, kol turnyro pabaigoje pralaimėjau keletą monetos metimų ir galų gale iškritau per paskutines 3 dienos rankas. Gaila, nes patekimas į antrą dieną, praktiškai būtų garantavęs patekimą į pinigus. Na, bet pasitaiko – toks tas pokeris.

Šiandien žaidžiau 1500 dolerių įpirkos „Split Format“ turnyrą, bet ir jis nesusiklostė, kai su QQ atsitrenkiau į KK. Rytoj tikrai poilsis. Turbūt reikės važiuoti apsipirkti ir šiaip ramiai praleisti dieną. Na, ir kažkada dar planuojame atšvęsti finalinio stalo sėkmę. Gal iki to laiko bus ir dar progų ką švęsti.

O be pokerio tai didelių naujienų nėra. Persikėlėme gyventi į kitą kambarį ir dabar gyvename trise – kartu su Aleksu ir Arūnu. „Baltijos Briedis“ įnešė naujų spalvų – jis kiekvieną rytą keliasi į sporto klubą, vis dejuoja, kad jam nėra ką valgyti, kad amerikietiški proteinai per saldūs, kad bananas kainuoja 2 dolerius ir panašiai. Neliūdim. Neliūdėkite ir Jūs!

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?