Interviu su Vytautu Kačerausku: apie pokerio turnyrus užsienyje, galimybes „Žvejo Iššūkyje“ ir pokerio įstatymą

Maria Ho ir Vytautas Kačerauskas

PokerNews skaitytojus kviečiame artimiau susipažinti su Vytautu Kačerausku, internetinėje pokerio erdvėje geriau žinomu kaip „kachkis“.

Nors mūsų interviu rubrikoje dažniausiai lankosi pokerio profesionalai, šįkart nutarėme pakalbinti azartinių lošimų rinkos specialistą, kuriam pokeris - neatsiejama laisvalaikio praleidimo dalis.

Nepaisant to, kad Vytautas pokerį renkasi tik savo malonumui, jis jau turi sukaupęs solidų patirties bagažą tarptautinėje pokerio arenoje. Tad šiandien su V. Kačerausku pasikalbėjome apie pokerio keliones, artėjantį didžiausią Lietuvoje „Žvejo Iššūkio“ festivalį bei naująjį lošimų įstatymą.

Labas, Vytautai. Prisistatyk mūsų skaitytojams.

- Sveiki, vasarą sulauksiu Kristaus amžiaus (33). Gimiau Kaune. Vaikystę praleidau Kalniečių mikrorajone. Buvau tikrų tikriausias „asfalto vaikas“. Tačiau stengiausi daug sportuoti. Tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais aplinkinių kiemų vaikais žaisdavau krepšinį, futbolą, tinklinį, lauko tenisą ir kitus žaidimus. Atstovavau mokyklai tiek kvadrato, tiek šachmatų, tiek rankinio tarpmokyklinėse varžybose.

Vydūno (buvusią 35-ąją) vidurinę mokyklą baigiau 2001-ųjų pavasarį. Įstojau studijuoti turizmo ir sporto vadybos į tuometinę Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar LSU), kadangi vis tiek norėjosi susieti savo gyvenimą su sportu.

Dar pirmame kurse susidomėjau lažybomis. Kadangi ilgą laiką tai buvo „uždraustas vaisius“, noras praskleisti paslapties šydą buvo labai stiprus. Turbūt nereikia stebėtis, jog smalsumo vedamas valandų valandas klaidžiodavau po užsienio forumus, rinkau ir sisteminau informaciją, net neįtardamas, kad ateityje sukaupta patirtis taip pravers.

Sulaukęs 21-erių, baigdamas bakalauro studijas, įsidarbinau „Olympic Casino“. Kasdien į darbą ėjau su šypsena, noriai mokiausi naujų dalykų bei sėmiausi patirties iš nestandartinių (kartais nelabai malonių ir stresinių) situacijų. Ir atėjo suvokimas, kad norisi daugiau. Tiesiog žinojau, jog neišnaudoju potencialo, t.y. galiu daugiau. Norėjosi naujų iššūkių, daugiau atsakomybės. Tai išsakiau vadovei. Tačiau pasiūlymo nesulaukiau. Išėjau.

Tapau laisvai samdomu darbuotoju (freelancer). Administravau prognozių svetaines, rašiau apžvalginius straipsnius apie Lietuvos sporto įvykius, analizavau azartinių lošimų organizatorių konkurencinę aplinką, komentavau rungtynes lažybų bendrovėms. Buvo labai įdomus periodas. Daug naujų dalykų, daug keistų pažinčių, daug informacijos ir sunkiai apčiuopiamas sukuriamas produktas.

Toks gyvenimas truko kelerius metus, per kuriuos pakeliavau po Lietuvą, stebėdamas daug žemesnių lygų sporto susitikimų, prirašiau šimtus puslapių apžvalgų bei analizių. Atrodė, jog turiu idealų darbą, tačiau … kažko vis tik trūko. Ko gero, socialumo. Todėl sugalvojau grįžti į „normaliai dirbančių žmonių“ gretas. Akys užkliuvo už skelbimo, kuriuo „Senukai“ ieškojo „socialinių projektų vadybininko“.

Praėjęs kelių etapų atranką, pradėjau dirbti. Didelė organizacija – krūva tvarkų, didelis biurokratinis aparatas, sunkiai suprantamas griežtumas ir begalė keistų dalykų. Taip iš pirmo žvilgsnio atrodė ta įmonė. Bet viskas su ja gerai. Tiesiog „vieni gali dirbti „Senukuose“, o kiti – ne“. Su tokia išvada palikau tą darbovietę po kelių mėnesių, kai supratau, jog man reikia šiek tiek laisvesnių rėmų ir daugiau kūrybinės veiklos.

Vėl grįžau prie „laisvo grafiko“. Vėl įtraukė azartinių lošimų rinka…

2009-ųjų gruodį tapau pirmųjų PokerNews LT tiesioginių reportažų autoriumi. Vėliau čia rašiau straipsnius bei tinklaraštį.

2010-ųjų pavasarį susipažinau su Antanu Guoga. Jis papasakojo apie norą sukurti tarptautinę lažybų bendrovę, paklausė, ar nenoriu prisidėti. Priėmiau iššūkį su didžiuliu entuziazmu ir atsikrausčiau į Vilnių. Kadangi draugų sostinėje neturėjau, tai galėjau visiškai atsiduoti darbui - kurti, spręsti iškylančias problemas, ieškoti sprendimų, pritaikyti sukauptas žinias.

Vėliau metams grįžau į Kauną, tačiau nuo 2012-ųjų gyvenu Vilniuje.

Esu laimingai vedęs. Su žmona Inga auginame dukrą Gabiją. Nuo 2014-ųjų balandžio dirbu veiklos vystymo vadovu lietuviško kapitalo įmonėje, kuri turi klientų daugiau nei 30 Pasaulio šalių. Prireikė šiek tiek laiko, kol persiorientavau iš B2C į B2B, tačiau dabar jaučiuosi puikiai. Monotonijos darbe tikrai nėra, sritis per daug dinamiška, nuolat kyla iššūkiai ir situacijos, su kuriomis nebuvau susidūręs iki šiol. Nepaisant to, kad kartais tai degina nervines ląsteles ir atneša žilų plaukų, ši veikla mane "veža".

Atskleisk, kaip, kur ir kada įvyko pirmosios pažintys su kortomis, pokeriu?

- Kortomis kažką panašaus į pokerį žaidžiau dar paauglystėje. Valiuta tada buvo kramtomosios gumos „Turbo“ popierėliai. Žaisdavome savitą 5 Card Draw interpretaciją. Vengdavau žaisti su vyresniais, kad neapgautų (juokiasi).

O su Texas Hold'em buvau supažindintas daugiau nei prieš dešimt metų. Dalyvavau pažintinėje ekskursijoje „Olympic Casino“ (prieš įdarbinimą) - buvo improvizuotas mini turnyras, kuriame ir „užsikabinau“. Vėliau dėl darbo lošimo namuose, kortų į rankas imti gyvuose turnyruose negalėjau, todėl atradau pokerį internete.

Pirmas gyvas turnyras, kuriame žaidžiau buvo A.Tapino palydėtuvių vakarėlis į WSOP. Ir aš tą turnyrą (20Lt su atsipirkimais) laimėjau!

Pirmas gyvas turnyras užsienyje buvo Londone. 20 svarų sterlingų su atsipirkimais, prie mažų apvalių stalų, kur žaidėjai paeiliui patys dalina. Buvo labai keista ir tuo pačiu nejauku, kai vienas dalinęs ėmė vardinti, kokias kortas atvers. Atsipirkimo nedariau. Veiksmas vyko netoli „Piccadilly Circus“ įkurtame „Empire Casino“ pokerio kambaryje.

Debiutas didelės įpirkos pokerio turnyre įvyko 2010-aisiais (WPT Viena).

Ką Tau gyvenime reiškia pokeris?

- Laisvalaikio leidimo forma. Nesiekiau, nesiekiu ir nesieksiu tapti profesionalu, kadangi noriu žaisti besimėgaudamas. Ir tai darau pakankamai retai. Daugumai profesionalų tenka „daug ir sunkiai dirbti“, kad vėliau galėtų įspūdingai švęsti. Man pokerio užtenka kaip laisvalaikio leidimo formos. Labai smagu, kuomet geram laiko leidimui skirti pinigai sugrįžta. Dar smagiau, kuomet jie grįžta su prieaugiu. Tačiau turiu šeimą ir darbą.

Turiu įsipareigojimų, suprantu tikimybių teoriją, žinau, kiek daug reikia įdėti pastangų norint tapti pokerio profesionalu. Todėl nesvajoju apie daug valandų prie kompiuterio ekranų, kuriuose daugybė stalų ir įvairiomis spalvomis nuspalvintų skaičiukų. Nesvajoju ir apie nuolatines keliones iš vienos pokerio serijos į kitą. Užtenka poros išvykų per metus. Džiaugiuosi, kai pavyksta suderinti pokerio kelionę su šeimos laiku. Dabar savotišką tikslą turiu - laimėti pakuotes į vietas, kur galėčiau vykti kartu su žmona ir dukra.

Mūsų žiniomis, praėjusiais metais dalyvavai mažiausiai šešiuose pokerio festivaliuose užsienyje. Papasakok mums apie juos.

- Net pačiam keista, kad pakankamai retai žaisdamas, iškovojau tiek pakuočių. Galbūt taip gaunasi, kad žaidžiu tik būdamas geros tiek emocinės, tiek fizinės būklės. Ir "alkanas" pokerio. Dar reiktų deklaruoti, jog nežaidžiu didžiausiame kambaryje; renkuosi mažesnės įpirkos turnyrus bei atrankas, kur pakuotę sugeneruoja 10 ir mažiau įpirkų.

2015 vasario pabaigoje „Unibet Open“ Kopenhagos etapo pagrindiniame turnyre užėmiau 83 vietą iš 404 dalyvių. Balandžio pabaigoje žaidžiau „SuperWeekend“ Taline. "Neišlipau" iš startinės B dienos (aplenkiau daugiau nei 2/3 dalyvių). Liepos mėnesį Bulgarijoje dalyvavau Varnos taurės pagrindiniame turnyre, kuriame užėmiau 9 vietą (iš 211 dalyvių). Tiesioginė įpirka atsipirko su kaupu - pavyko padengti visos šeimos kelionės išlaidas.

Rugsėjo mėnesį Dubline dalyvavau „RedBet Live“ serijoje. Patekau į antrą dieną, ilgą laiką teko žaisti prie TV stalo su Andy Black. Buvo labai smagi patirtis, nepaisant to, jog tarp prizininkų kitą dieną nepatekau.

Lapkričio pradžioje dalyvavau „Battle of Malta“ turnyruose. Po didelės klaidos antroje dienoje (kai nesugebėjau nusimesti QQ pre-flop) teko atsisveikinti su pagrindiniu turnyru, o šalutiniuose Fortūna tyčiojosi. Tačiau Malta patiko, todėl norėtųsi dar bent kartą grįžti.

Lapkričio pabaigoje dalyvavau „Unibet Open“ Antverpeno etape. 70 vieta iš 321 dalyvių. Įsimintina kelionė dėl to, jog antrą dieną pradėjau kaip absoliučiai mažiausiai žetonų turintis žaidėjas. Buvo pavykę beveik priartėti prie vidurkio, tačiau toje vietoje pelenės pasaka ir baigėsi.

Gruodžio pradžioje dalyvavau „RedBet Live“ ir „Grand Live“ etape Prahoje. Po kelionės "apšilimui" sėdau prie „RedBet Live“ pagrindinio turnyro, kurio įpirką buvau laimėjęs internete, stalo. Patekau į antrą dieną, tačiau joje labai greitai turėtus žetonus perleidau draugui. Pastarasis pateko tarp prizininkų, todėl atriekė simbolinę dalį ir man. Na, o „Grand Live“ pagrindinis turnyras nesusiklostė visiškai. Bet draugas, kurio akcijų turėjau, pateko tarp prizininkų, todėl iš Čekijos sostinės grįžau ne tuščiomis. Paskutinį vakarą dar sudalyvavau šalutiniame turbo turnyre, patekau prie finalinio stalo. Tad metus pabaigiau geros nuotaikos.

Tai taip gaunasi, kad dalyvavau aštuoniuose festivaliuose. Internetu laimėjau septynias pilnas pakuotes, vieną iš jų abiems pusėms naudingomis sąlygomis perleidau draugui. Į pinigus patekau porą kartų. Tikrai ne tas rezultatas, kuriuo galima būtų džiaugtis. Tačiau savo galimybes vertinu realistiškai. Pokerį žaidžiu iš laisvų pinigų. Tokių, kuriuos aplinkiniai skiria kitokioms pramogoms. Todėl džiaugiuosi, kad be didesnių investicijų pavyksta pakeliauti bei gauti bilietą, galintį atnešti solidesnį laimėjimą.

Pabandyk suskaičiuoti - kiek pokerio turnyrų esi sužaidęs užsienyje? Ar yra tokių, į kuriuos norėtum sugrįžti dar, dar ir dar, o galbūt yra ir tokių, į kuriuos tikrai nevažiuotum dar sykį?

- Jei reiktų suskaičiuoti visus turnyrus užsienyje, tikslaus skaičiaus neįvardinsiu. Rankų ir kojų pirštų neužtektų, bet 100 tikrai nebūtų. Manau, kad apie 50. Norėčiau dar ir darkart žaisti „Unibet Open“. Visada smagu pokeriauti Londone. Tikiuosi, jog vasario pradžioje pavyks kurį vakarą apsilankyti viename iš pokerio kambarių Jungtinės Karalystės sostinėje.

Patinka Talinas. Ir kaip miestas, ir kaip vieta pokeriui. Norėtųsi gegužės mėnesį ten vėl nuvykti į „SuperWeekend“.

- „Battle of Malta“ buvo renginys, dėl kurio apsilankiau šioje mažoje pagal plotą Viduržemio jūros saloje. Daug teigiamų įspūdžių, todėl dar neišvykę su draugu pradėjome kalbėti apie tai, kaip 2016-aisiais čia grįšime su šeimomis. Laikas parodys!

Kopenhaga nepatiko dėl kainų. Nesakau, kad niekad negrįžčiau, bet turėdamas galimybę rinktis, pasirinkčiau kitą vietą pokeriui.

Tavo nuomonė - geriausia vieta pokeriui?

- „Aspers Casino“ (Stratforde, Londone) esantis pokerio kambarys. Erdvus, tinkamai suplanuotas, pakankamai gerai apšviestas, siūlantis daug veiksmo, nuolat pritraukiantis net vidutinių gebėjimų žaidėjui lengvai įkandamų oponentų.

Kokie pokerio festivaliai dėliojami 2016-ųjų tvarkaraštyje?

- Tikrai žinau, ko nėra tvarkaraštyje - Aussie Millions, WPT, EPT, WSOP ir kitų didžiųjų festivalių (šypsosi). Norėtųsi sudalyvauti bent viename „Unibet Open“ etape. Kol kas nėra paskelbtas pilnas šios serijos tvarkaraštis, tačiau norėtųsi net ir tame pačiame Londone darkart sužaisti. Tuo labiau, kad šįkart turnyrai vyks legendiniame „The Vic“.

Norėtųsi vėl nukauti atranką ir vykti į „Grand Live“ turnyrą. Vien dėl to, kad puiki struktūra ir "minkštas laukas". Nežinau, ar Prahoje neprisitaikiau, ar tiesiog labai nepasisekė. Tačiau tikrai norisi dar ir dar kartą sudalyvauti šios serijos turnyre. Sekantis turnyras Maltoje kovo viduryje, tad nesu tikras, jog spėsiu laimėti atranką į jį.

Turiu noro sudalyvauti ir „Irish Open“. Tačiau ir pastarasis turnyras kovo mėnesį. Nuo vasario antros savaitės reikės užsiimti atrankų šturmu. Bus matyti, kas iš to gausis. Kaip jau minėjau, Talinas patiko tiek man, tiek mano šeimai - preliminariai planuoju vėl vykti į „SuperWeekend“ (gegužės pradžioje).

Na, o metų pabaigoje turbūt vėl bandysime aplankyti Maltą ir Prahą. Galbūt šįmet jau šturmuosime gausesnėmis pajėgomis.

Pakeiskime aplinką ir sugrįžkime į Lietuvą. Artėja didžiausia ir populiariausia metų pokerio serija „Žvejo Iššūkis“. Ar ketini sudalyvauti?

- Taip, planuoju dalyvauti. Tai vienas iš tų retų kartų, kai tinka datos. Ankstesniais metais praleisdavau, nes būtent tuo metu vyksta kasmetinė paroda Londone, kurioje, dirbdamas azartinių lošimų sferoje, tiesiog privalai dalyvauti.

Kokius tikslus sau keli?

- Galvoju, kad neturiu teisingo atsakymo (juokiasi). Jei sakysiu, kad laimėti, tai nuskambės juokingai. Jei sakysiu, kad tiesiog gerai praleisti laiką, turbūt meluosiu, nes vis tiek norėtųsi patekti tarp prizininkų, žaisti finalinėje dienoje. Pagrindiniame turnyre būna labai daug dalyvių, todėl pradžiai išsikelsiu tikslą patekti į antrą dieną (šypsosi).

Kuriuose serijos turnyruose ketini dalyvauti?

- Tuose, į kuriuos galima laimėti atrankas (juokiasi). Neturiu griežto plano šiai serijai. Turiu pagrindinio turnyro bilietą. Taigi dalyvausiu. Bet dar nežinau, kurią dieną startui pasirinksiu. Šiuo metu gyvenu darbu, kadangi vasario mėnesį su darboviete vykstame į tarptautinę parodą Londone, todėl apie "Žvejo Iššūkio" ar kitus pokerio turnyrus įtemptai negalvoju, kažko konkretaus neplanuoju.

Ir pabaigai pakalbėkime apie naująjį pokerio įstatymą. Ar užsienio lošimų kontoroms įstatymo reikalavimai realiai įvykdomi?

- Jei klausimas yra konkrečiai apie azartinių lošimų įstatymo reikalavimus, kad internetu (nuotolinius lošimus) gali tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų totalizatoriaus punktuose bei 10 lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų, tai sakyčiau, jog įvykdomi. Užtenka prisiminti PokerStars valdomus „Hippodrome“ lošimų namus Londone. Tačiau klausimas, ar verta dėl tokios mažos rinkos taip stengtis, lieka atviras. Žinoma, kad kiekvienas operatorius skaičiuos. Laukia labai įdomūs metai. Galbūt tai duos didesnio impulso gyviems turnyrams. Daugiau žaidėjų "atras" žaidimą gyvai.

Daugiau straipsnių

Susiję turnyrai

Ką galvojate?