„Baimės akys didelės“: kiek prie pokerio stalo jums kainuoja drąsos stygius?

„Baimės akys didelės“: kiek prie pokerio stalo jums kainuoja drąsos stygius? 0001

Mintimis apie žaidėjus, kuriems trūksta drąsos ir apie tai, kiek vertės ir pinigų prarandama, kai baimė trukdo mąstyti blaiviai, šį kartą dalinasi ilgametis PokerNews strategas Robertas Wooley.

Anądien vairuodamas vėl išvydau vieną tų vairuotojų, kurie į gatves išvažiuoja tik tam tikromis valandomis. Tuomet, kai nėra spūsčių, eismas ramus, o ir kiti eismo dalyviai neaktyvūs. To priežastis paprasta - jie bijo netgi savo šešėlio.

Tokie vairuotojai atsidūrę lygiavertėje sankryžoje mielai užleidžia pirmenybę visiems kitiems eismo dalyviams ir pajuda tik įsitikinę, kad liko vieni. Prie šviesoforo, kuriame įtaisyta papildoma lentelė su žalia rodykle, jie taip pat praleidžia daugiau laiko nei reikėtų, nes yra įsitikinę, kad iš niekur atlėkęs automobilis, įsirėš į jų kairį šoną. Neverta nė minėti minčių, kurios tokiems vairuotojams kyla, kai kelio dangą padengia bent plonytis sniego sluoksnis. Tai jiems reiškia neišvengiama ir tragišką avariją.

Ar esate tokių vairuotojų sutikę prie pokerio stalo? Žinoma. Jie renkasi pasyvų žaidimą visuomet, išskyrus tas retas situacijas, kai rankose laiko pačią geriausią įmanomą kombinaciją. Taip elgiamasi, nes bailiukai įsitikinę, kad jų oponentas visuomet pataiko į bendrąsias kortas geriau nei jie. Tokio žaidimo pavyzdį galite išvysti viename Poker After Dark epizodų, kuomet Jennifer Tilly buvo tikra, kad Patriko Antoniuso rankose karalių karieta:

http://youtu.be/LoZJVT7qTdg

(Pastaba: Jennifer tai netipinė situacija, įprastai jį taip nesielgia. Taip pat, turiu pabrėžti, kad šauniausia vaizdo įrašo vieta, tai akimirka, kuomet žaidėjai atverčia kortas. Dalinimo dalyvių veido išraiškos - neįkainojamos)

Tokius žaidėjus taikliausiai apibūdina posakis „Baimės akys didelės“. Žaisdami jie visuomet pasirenka blogiausią scenarijų ir savo nepagrįstoms mintims leidžia įtakoti sprendimus, kurie dažniausiai būna klaidingi.

Kalbu ne apie pesimistinį požiūrį į žaidimo dinamiką ir variaciją. Kalbu apie liguistų minčių apsėstus žaidėjus, kurie įsitikinę, kad viskas ką jie daro baigsis blogai, nes jų priešininkai vis tiek pagaus savo „outus”. Tokių pat požiūriu pasižymi tėvai neleidžiantys savo vaikų į kiemą, nes ten visuomet slypi pavojus. Žmonės, kurie nevartoja vaistų nuo slogos, nes kažkur perskaitė, kad vienam iš 10-ies milijonų pasireiškia baisus šalutinis poveikis. Taip pat tie, kurie yra įsitikinę, kad pasaulį šiuo metu drebinančių teroristinių išpuolių taikinio centre yra jie: ponas ir ponia Jonaičiai gyvenantys Balbieriškyje.

Bene labiausiai tokių žaidėjų bijoma kombinacija - spalva. Nepatikėsite, kiek sykių aš girdėjau istorijas: „Flope dalintojas atvertė porą kryžių, taigi turėjau atlikti milžinišką statymą, kad išmuščiau visus pirkimus ir savo aukštą porą apsaugočiau nuo grėsmės“.

Faktas, kad apie 55 procentus flopų sudaro kortos dvi kurių yra tos pačios spalvos (likusius 40 procentų "rainbow" vadinami flopai, o 5 procentus vienspalvės kortos), jiems nepalieka jokio įspūdžio. Informacija, kad jeigu kiekvieną sykį bijosi spalvos, tai nejaukiai jausiesi daugiau nei pusėje savo žaidžiamų padalinimų, nieko nereiškia ir nekeičia.

Tačiau statistiškai, kaip dažnai jūsų varžovas turės pirkimą į spalvą? Atsakymas: nedažnai. Jūsų priešininko rankose gerokai dažniau bus skirtingų spalvų kortos, o tais atvejais, kai jis turės vienspalvę ranką, flopas pirkimą jam suformuos vieną iš keturių sykių. Pagavęs pirkimą, jūsų priešininkas turės 35 procentų tikimybę jį užpildyti.

Šitie paprastučiai skaičiavimai atskleidžia dar paprastesnę tiesą: jeigu jūs atliekate didžiulius statymus norėdami išmušti pirkimus, vietoje to, kad protingo dydžio statymu priverstumėte juo susimokėti, jūsų planas pasitvirtiną vieną iš dešimties sykių. Tuo tarpu likusius devynis kartus, jūs tik prarandate vertę ir potencialų uždarbį.

Ar tai ką perskaitėte nepadeda mąstyti racionaliai? Ar galvoje negimsta minčių apie prarandamą pelną?

Žinoma, kiekvienas jūsų gali papasakoti šimtus istorijų apie tai, kaip riveris jūsų oponentui atplukdė tą vienintelę tinkančią kortą, kuri suformavo jam riešutelius, o jums įkalė vinį į karstą. Natūralu, kad tai sukėlė emocijų audrą, kurios pakartoti jūs visai nenorite, tačiau neturėtumėte remtis emocijomis. Remkitės matematika.

Grįždamas prie analogijos su automobilininkais norių papasakoti istoriją. Prieš keletą savaičių, neatsargus tipas sukėlė auto-įvykį kurio metu buvo smarkiai apgadintas mano automobilis. Nuo to laiko į galinio vaizdo veidrodėlius ėmiau žvilgčioti gerokai dažniau. Tiesą sakant vis dar tai darau. Tačiau nemaloni patirtis neprivertė manęs pasitraukti nuo kelio visam laikui.

Pokerio esmė - rizikos kontrolė. Kiekvieną sykį žaidžiant bijoti pralaimėti, nėra rizikos kontrolė. Blogiausias scenarijus vyksta labai retai, tačiau prisimename jį, rodos, visą amžinybę. Jeigu žaisdami norite sumažinti galimybę pasipelnyti, vadovaukitės baimėmis. Priešingu atveju - apsišarvuokite drąsa.

Žaisdami tikrai galite išpešti pelno ir naudos, tačiau tai pasieksite ne tuomet, kai savo pokerio „Ferrari“ piko metu laikysite garaže.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?