Karalių kapituliacija arba didelių nusimetimų anatomija

Karalių kapituliacija arba didelių nusimetimų anatomija 0001

Kaip prieš 2 tūkstančius metų pasakė Romos poetas Horacijus: „Netgi karaliai privalo pripažinti, kad nėra nemirtingi“. Turbūt daugelis pokerio žaidėjų sutiks, kad ir šiandien šie žodžiai nėra praradę savo vertės.

Antra stipriausia beribio Holdem pokerio startinė kombinacija, du karaliai, savo vertę partijoje neretai praranda tuomet, kai flope dalintojas atverčia tūzą. Tačiau jeigu tarp pirmųjų trijų kortų tūzo nėra, retai pamatysime, kaip žaidėjas, laikantis porą karalių, kapituliuoja. Dėl šios priežasties WPT Kanados Pavasario Čempionate Gary Lucci sužaista partiją, kuomet jis nusimetė porą karalių žemame flope sukėlė tiek diskusijų ir susidomėjimo.

Po to, kai iš 370 turnyre startavusių žaidėjų liko kompanija telpanti prie vieno stalo, G. Lucci jau buvo užsitikrinęs didžiausią savo karjeros laimėjimą. Tuomet jo rankose atsidūrė du juodi karaliai. Po to susiklosčiusi situacija paliko be žado ne vieną kovą stebėjusį pokerio entuziastą.

Privalomiesiems statymams esant 15 000/30 000 ante 5 000, iš UTG pozicijos Lucci atidarė statymus iki 85 000 iš viso turėdamas 1,71 milijoną turnyro valiutos. Jam atsakė Trevoras Delaney iš HJ, o Levi Stevensas, gindamas BB, nusprendė permušti statymus ir iššovė 225 000 žetonų. Ir Lucci ir Delaney atsakė.

Po to kai dalintojas atvertė tris žemas kortas, BB žaidęs Stevensas ir Lucci iš UTG tikrino. Tuo tarpu poziciją turėjęs Delaney iššovė 1,2 milijono žetonų į stalo centrą. Stevensas pasitraukė nedelsdamas, o jo pavyzdžiu pasekė ir Lucci, priblokšdamas visą stalą ir parodydamas, kad nusimeta porą karalių.

Po tokio nusimetimo Lucci susilaukė dėmesio ir iš kolegų, ir iš pokerio aistruolių. „Tai ne klaida, įvairiaspalviame flope 7-3-2, Lucci nusimetė porą karalių juos parodydamas“- tuomet rašė tiesioginius reportažus iš renginio vietos vedęs žurnalistas. Daugybė žmonių aptarinėjo šią ranką ir daugelį jų vienijo vienas dalykas - jie nesuprato, kaip galima atlikti tokį didelį nusimetimą.

Nesvarbu ar jūs asmeniškai pritariate tokiai žaidimo linijai, ar esate įsitikinęs, kad nusimesti porą karalių įvairiaspalviame flope, kuriame vyriausia kortas - 7, naudinga paanalizuoti tokią situaciją ir pasidaryti išvadas. Juk turbūt daugelis sutiksite, kad pokeris ne tas žaidimas, kuriame dideli sprendimai priimami atsitiktinai.

Noras išsaugoti asmeninį pokerio kapitalą neretai žaidėjams diktuoja jų žaidimo stilių. Dideli prizų šuoliai turnyruose, ne karta aistringiausius ir aršiausius žaidėjus pavertė akmenimis. Ankstesnė patirtis prieš varžovą ne sykį padiktavo žaidimo taisykles ne vienam žaidžiančiam pokerį. Taigi, kaip matote, yra daugybė faktorių lemiančių tai, kad kartais tenka žaisti labai pasyviai ir atsargiai ir to pasekoje priimti sunkius, bet privalomus sprendimus.

Kaip Lucci vėliau paaiškino žurnalistams, jis taip pat turėjo 101 priežastį sužaisti būtent taip kaip sužaidė. „Jau po pirmo Delaney atsakymo, mane apniko bloga nuojauta, o jam atsakius į BB atliktą permušimą, pas mane abejonių neliko - vyrukas žaidžia tūzus“,- pasakojo Lucci. Pasak herojaus, su Delaney žaisti jam yra tekę ir anksčiau ir šioje situacijoje jis prisiminė, kad jo oponentas yra gan solidus žaidėjas, žinantis ką daro ir labai mėgstantis spęsti spąstus. Taigi nusimesti porą karalių nebuvo taip ir sunku. Be to Lucci pripažino, kad šioje situacijoje veikė ir dar vienas faktorius. Tuo metu iki finalinio stalo, buvo belikę vos du žaidėjai. Taigi noras pasiekti finalą, taip pat atliko savo vaidmenį.

„Nuo pat turnyro pradžios stačiausi sau tikslus. Iš pradžių siekiau išgyventi iki apmokamų vietų. Vėliau Siekiau TOP30, TOP20 ir taip toliau. Likus dešimčiai žaidėjų išsistačiau tikslą pasiekti oficialų finalą. Neslėpsiu, savo padarė ir išmokėjimų šuoliai. tačiau labiausiai norėjau pasiekti finalą",- atviravo Lucci.

Girdėdami tokius paaiškinimus, pokerio žaidėjai pasakotoją dažnai apibūdina kaip nita - siaurai, uždarai ir pasyviai žaidžiantį veikėją. Ne paslaptis, kad toks žaidimo stilius nėra pats pelningiausias. tačiau Lucci įsitikinęs, kad jam neblogai sekasi žaisti daug mažų bankų ir tai yra jo arkliukas. „Nesu iš tų žaidėjų, kurie noriai mėto monetą, ar ramiai atsakinėja į statymus puse, ar visai savo žetonais. Esu linkęs žaisti daugiau mažų bankų. Tokiose situacijose jaučiuosi saugiai ir užtikrintai ir po truputi kopiu aukštyn".

Nors taip niekada ir nesužinosime, ar Lucci nusimetimas buvo teisingas, rezultatai kalba už save. Kanadietis sulaukė keleto varžovų kritimų, pasiekė finalą, čia iškovojo ketvirtąją vietą ir 65 675 dolerius - didžiausią savo pelnytą prizą iki šiol. Tiesa, vėliau jis pripažino abejojantis savo sprendimo teisingumu, ypač dėl to, kad jo oponentas teigė laikęs porą tūzų. „Jis pasakė, kad turėjo porą tūzų. Nors iškart po dalinimo, dar žaisdamas prie stalo, jis teigė turėjęs trejetų setą, tačiau tai neįmanoma - jis niekuomet neatsiras tokioje vietoje su trejukėmis. Po turnyro jis jau pasakojo, kad laikė tūzus, tačiau netikiu juo 100 procentu. Tikiu kokiais 80 procentų“, - šypsojosi Lucci.

Nepaisant Delaney pareiškimų ir Pascalio Lefrancois teiginio, kad Delaney nusimetant jis matė šmėstelint tūzą, paslaptis liks amžiams. Faktas tik tas, kad visi prie stalo tuo metu sėdėję žaidėjai vieningai sutarė, kad jie nebūtų sugebėję nusimesti karalių tokioje situacijoje.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?