Pokerio vaikigalio galvoje: Phillas Hellmuthas vis dar pasitiki savimi (pirmoji dalis)

Pokerio vaikigalio galvoje: Phillas Hellmuthas vis dar pasitiki savimi (pirmoji dalis) 0001

Beveik tris dešimtmečius Phillas Hellmuthas kovoja didžiausių pasaulio pokerio turnyrų finaluose ir vieną po kito pelno trofėjus. Jo laimėjimai viršija 18 milijonų dolerių. Jam priklauso rekordinis WSOP apyrankių skaičius. Jis yra iškovojęs ir WSOP ir WSOP Europoje čempionų titulus. Pasikalbėti apie žaidimo dinamiką ir plonybes su legenda ryžosi Dr.Tricia Cardner.

„Praėjusią savaitę turėjau unikalią galimybę pakalbinti Ph.Hellmuthą. Jis noriai kalbėjo apie įvairius dalykus ir mielai sutiko papasakoti apie savo naujausią knygą Excelling at No-Limit Hold'em, apie savo pokerio vaikigalio asmenybės pusę, o taip pat apie savo reputaciją prie pokerio stalų. Žvaigždė atvirai pasakojo ir apie tokius dalykus kaip turnyrų strategija, mišrus žaidimo stilius, oponentų perpratimas ir dar daugiau.“

Pirmoje pokalbio dalyje sužinosite, kaip Hellmutho akyse keitėsi ir augo pokerio turnyrai ir kaip jam pavyko prisitaikyti prie naujų taisyklių.

Pokerio pasaulyje gyvenate labai seniai. Prieš pradedant kalbėti apie strategiją, papasakokite ar žaidimo populiarumo augimas labai įtakojo jūsų karjerą ir kaip tai atrodė pokerio profesionalo akimis?

1995-96 metais per TV stebėjau boulingo varžybas, kur šio žaidimo meistrai kovojo dėl 10 tūkstančių dolerių prizo. Ši transliacija susilaukė gan didelio populiarumo. Reitingai buvo pakankamai geri, kad tokie turnyrai būtų transliuojami dar kurį laiką. Pamenu tą kartą pagalvojau, kad anksčiau ar vėliau tas pats laukia ir pokerio. Taip galvojau todėl, kad pokeris - žaidimas kurį gali žaisti kiekvienas. Daugeliui kitų sporto šakų reikia laiko, kad įgytum pakankamai įgūdžių, kad galėtumei varžytis svarbiausiose varžybose, tuo tarpu pokerio taisykles perpranti per penkias minutes.

Po kelerių metų įvyko tai ko aš tikėjausi, tačiau mano lūkesčiai buvo gerokai viršyti. Tačiau prieš tai pokeris išgyveno nuosmukį. Dar 2000-aisiais 5,000 dolerių įpirkos turnyre mūsų susirinkdavo 35 žmonės. Tuo metų buvo kokie keturi turnyrai, kuriuos žaisti norėdavo visi. WSOP pagrindinis turnyras, Hall of Feme Poker Classic kovos ir dar pora. Dar keletas kovų, tačiau tuo metu pokeris tikrai merdėjo.

Tuo tarpu jau 2002-aisiais 10 tūkstančių dolerių įpirkos WSOP pagrindiniame turnyre startavo 600 žmonių. Staiga tarp startavusių atsirado Holivudo žvaigždės, o stovėjimo aikštelėje prie kazino, kuriame vyko kova, stovėjo net kelių TV kanalų kilnojamos televizijos stotys. Kai įėjau į turnyro salę, prie manęs priėjo kažkoks žmogus ir paprašė interviu, tą kartą atsakiau griežtai - NE. Tačiau tuomet susimąsčiau, kad tai žurnalas "Sports Illustrated", tad tikriausiai turėčiau kalbėti. Tuomet kalbėjome apie tai, kas ringe vyko prieš kelerius metus ir kad toks staigus populiarumas mane stebina.

Kai aš kalbėjau apie tai, kad netrukus pokeris bus žaidžiamas arenose, 1999-aisiais žmonės iš manęs juokėsi. Dabar jie to nebedaro. Aš numačiau ne tik pokerio išpopuliarėjimą. Kitas dalykas kurį nuveikiau laiku - išleidau knygą Play Poker Like the Pros. Ji tapo New York TImes bestseleriu.

Keista tai, kad prieš kurį laiką nenorėjote duoti interviu, o kiek vėliau, tiesiogine šių žodžių prasme tapote prekės ženklu. Kas įtakojo tokį pasikeitimą?

Savo vardą paversti prekės ženklu norėjau visuomet, tačiau... Daug laiko netikėjau, kad tai gali tapti tiesa. Tik tuomet kai mano knygos tapo geriausiai perkamomis ėmiau manyti, kad sena fantazija gali virsti realybe.

Tuo metu supratau, kad uždirbti pokerio rinkoje galima ne tik laimint. Ėmiau pardavinėti savo vardą, kaip prekės ženklą ir tyai man sekėsi. Sekasi ir iki šiol.

Žaidimo dinamikos kaita ir daugybė naujų strategijų, kurias prie stalų atsineša jauni žaidėjai, įtakoja didžiulę žvaigždžių rotaciją. Žmonės iškyla ir dingsta. kaip jums pavyksta išlikti aukštumoje ir prisitaikyti prie pokyčių?

Karjeros pradžioje, kai 89-aisias iškovojau pasaulio čempiono titulą, viskas buvo labai panašu į tai kas vyksta šiandien. Jau 95-aisiais, ringe buvo vos keletas žaidėjų iš devintojo dešimtmečio. 2000-aisiais pokerio profesionalų armija vėl atrodė kitaip, iš senosios mokyklos, vėl gi buvo likę tik keletas žaidėjų. Dar po penkerių metų viskas vėl keitėsi. Tačiau aš nesu vienintelis, kuris sugeba prisitaikyti prie naujojo žaidimo. Danielis Negreanu, Johnny Chanas, Doyle Brunsonas, Layne Flackas, šie vaikinai adaptuojasi neprasčiau nei aš.

Kalbant apie mane, manau svarbiausias veiksnys padėjęs man išlikti yra tas, kad aš suprantu pokerį geriau nei visi kiti. Be to puikiai skaitau varžovus. Pokerio matematika paprasta - tuo tarpu strategija gali būti labai paini. Aš visą savo gyvenimą gilinuosi į žaidimą, seku tendencija ir naujienas, domiuosi naujomis mokyklomis. Man reikia labai nedaug laiko, kad perprasčiau jaunųjų žaidėjų užmačias ir pasirenkama žaidimo liniją.

Aš sugebu prisitaikyti ir pagauti reikiamą bangą tam, kad pasiekčiau pergales.

2012-aisiais, kuomet laimėjote WSOP Europoje čempiono titulą, žaidėte labai agresyviai ir plačiai. Daugelis sakė, kad toks žaidimas jums nebūdingas. Ar tai buvo nauja strategija ar iki šiol nepastebėta jūsų pusė?

Tai buvo mano stilius. Dažnai taip žaidžiu, tačiau ne visuomet mano kortas mato kiti žaidėjai ar žaidimo gerbėjai. Tačiau nepaisant nieko, tą dieną iš tikrųjų žaidžiau kaip maniakas. Daug blefavau. žaidžiau itin plačiau. Dalyvavau daugybėje padalinimų. Bet niekas į tai nekreipė dėmesio ir vis kartojo: „Pažiūrėkite kaip siaurai žaidžia Hellmuthas“. Tuomet tenorėjau paklausti visų, ar jūs matote ką aš darau?

Prie finalinio stalo WSOP Europoje žaidžiau net 48 procentus padalinimų. Tai pamišėliška statistika. Niekas taip nežaidžia. tačiau tą kartą labai savimi pasitikėjau. Tikėjau, kad galiu nuskaityti varžovus ir tai vertė mane žaisti kiekvieną padalinimą.

Suprantu, kad tokia strategija gali skambėti nesąmoningai, tačiau patikėkite, kai matai varžovų sielas - privalai tuo pasinaudoti. Įprastai, norėdamas laimėti, privalai žaisti 12-18 procentų padalinimų, tačiau tokiomis dienomis kaip toji, gali šį rodiklį pakelti iki 40 ar net 50 procentų.

Žaisdamas kas sykį žinojau kokią tiksliai ranką turi mano oponentai. Tokią nuotaiką išlaikiau visas penkias žaidimo dienas ir štai rezultatas.

Kaip žaidėjai gali išugdyti tokį gebėjimą? Ar tai neįmanoma?

Manau kiekvienam žaidėjui yra ribos, kurias jis gali pasiekti. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad gali būti labai sunku, stengiantis išmokyti žmogų to, kas jam tiesiog neduota. Dar prieš 25-erius metus, kai aš jau itin sėkmingai žaidžiau pokerį, bandžiau išmokyti to savo draugus, tačiau jiems nepavykdavo, štai tada ir supratau, kad nevisiems duota perprasti oponentus ir juo nuskaityti, taigi ir pokeris skirtas ne kiekvienam. Juk, pripažinkime, tavo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai sugebi perprasti varžovą.

Nepaisant nieko, jeigu nesugebi nuskaityti varžovo, tai dar nereiškia, kad negali tapti puikiu žaidėju. Yra daug pokerio meistru, kurie remiasi tik matematika ir tikimybių teorija ir tai jiems padeda laimėti, tačiau jeigu nori tapti geriausiu iš geriausių - privalai perprasti priešininką.

Laukite tęsinio

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?