Pokerio vaikigalio galvoje: Phillas Hellmuthas vis dar pasitiki savimi (antroji dalis)

Pokerio vaikigalio galvoje: Phillas Hellmuthas vis dar pasitiki savimi (antroji dalis) 0001

Praėjusią savaitę skelbėme pirmąją pokalbio tarp psichologijos daktarės Tricia Cardner ir pokerio legendos Philo Hellmutho dalį. Šiandien siūlome pratęsti pokalbį.

Kas nulėmė jūsų sprendimą prisidėti prie naujosios Jonathano Lilttle knygos „Excelling at No-Limit Hold'Em“ kūrimo?

Na, man visuomet patiko Jonathanas ir kai jis užsiminė apie knygą ir galimą partnerystę aš iškart pagalvojau apie reperius. Noriu pasakyti, kad kai Jay-Z parašo naują dainą ir joje yra repo elementų, tai jis nedvejodamas pasikviečia Kanye Westą, kuris atlieka reikiamas partijas. Taip pažiūrėjau ir į Jonathano kvietimą prisidėti prie knygos.

Nusprendėme, kad man reikėtų aprašyti žaidimo turint nedaug žetonų subtilybes, nes daugeliui atrodo, kad tai mano silpnoji vieta. Aš sutikau ir be to, kad parašiau tai, pasikviečiau Liv Boeree, kuri padėjo man matematinėje strategijos pusėje, turiu pripažinti ši mergina - fantastiška.

Kaip sekėsi bendradarbiauti su Liv?

Na, mes susitikdavome labai retai. Tiesą sakant per retai. Suprantate, ji nuolatos dalyvauja pokerio kovose Europoje, aš daugiausiai laiko praleidžiu JAV. Tačiau tai nesutrukdė mums sukurti tikrai puikų ir vertingą dalyką. Medžiagą, kurią ruošėme drauge vis siuntinėjome pirmyn ir atgal elektroniniu paštu, vis papildydami ja naujais komponentais. Kalbėjome apie tai ką kiekvienas išmanome geriausiai ir iš to gavosi puikus rezultatas.

Dialogas, kurį užvedėme rašydami mums patikėtą knygos dalį - puikus. Liv puikiai išdėsto matematinę žaidimo su nedaug žetonų pusė, tuo tarpu aš pridedu savo įžvalgų apie tai, kaip į jus reaguoja jūsų oponentai. Noriu pasakyti, kad matematika prie pokerio stalo visuomet gerai, tačiau skaityti savo oponentus, jų mintis - geriausia.

Pavyzdžiui jeigu aš žaidžiu internetinį pokerį, esu linkęs labiau pasitikėti matematika, tačiau netgi tuomet nenustumiu į šalį savo instinktų ir įgūdžių. Stengiuosi kiekvieną savo oponentą vertinti individualiai. Juk net virtualaus pokerio mūšiuose, daugelis mano varžovų žino, kad žaidžia prieš mane. Kartais jie stengiasi panaudoti šią informaciją prieš mane. mano tikslas neleisti jiems to padaryti.

Ar gyvuose turnyruose taip pat jaučiate spaudimą? Ar žaidėjai prieš jus žaidžia agresyviau, nes esate Philas Hellmutas?

Žinote, tai tikrai įdomu. Kartais atrodo, kad kiti žaidėjai manęs vengia. Keletu metų anksčiau tikrai jaučiau spaudimą. Buvau medžiojamas visuose turnyruose kuriuose dalyvaudavau. tačiau dabar tai pasikeitė. kaip jau ir sakiau, man ima atrodyti, kad žaidėjai manęs vengia. Manau jie bijo manęs, juk visi yra matę mano žaidimą ir žino mano rezultatus. Visi žaidėjai pasaulyje žino kas yra Philas Hellmutas.

Kalbant apie jūsų įvaizdį iš kur atsirado pokerio vaikigalio pravardė?

Aš pats taip pasivadinau. Puikus pokerio rašytojas Andy Glazeris, kuris mirė prieš keletą metų, padėjo man susigalvoti slapyvardį, kuris iš karto man prilipo.

Kaip žvelgiate į tuos, kurie yra įsitikinę, kad jus nesugebate valdytis prie pokerio stalo ir vadina jus emociškai nestabiliu?

Niekas niekuomet manęs nekaltino, kad esu emociškai nestabilus. Mane kaltino tuo, kad esu vaikigalis. Kaip žinia, tie kurie yra emociškai nestabilūs žaidžia prastai. Daro daug klaidų. Kitaip tariant „tiltina“. Tuo tarpu aš taip nesielgiu.

Aš esu aistringas ir emocionalus žaidėjas. Praeityje kartais nesusivaldydavau ir išsakydavau savo nuomonę ten, kur to daryti nederėjo. Jeigu manote, kad tai ką matėte per TV yra kažkas reikšmingo, turiu jus nuvilti. Dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje aš dar ne taip išsišokdavau, tik tuomet to nefiksavo TV kameros.

Noriu pasakyti, kad kartais pratrūkdavau, kai 18 turnyro lygių žaisdavau nuostabų pokerį ir pasiekdavau finalą, o čia koks nors niekšelis sugalvodavo sustumti viską laikydamas {a-}{2-}, tuomet kai mano rankose {q-}{q-}. Ir žinoma jis pasigauna tūzą ir laimi, o man tai kainuoja labai daug. Mane suimdavo siutas ir nesusivaldęs išsakydavau savo nuomonę apie oponentą.

Tačiau tokios situacijos nebuvo dažnos. dabar jų dar mažiau, o anksčiau tik atrodė, kad tokių situacijų daug. nes TV režisieriai į laidas dedą tik tai kas aštru. Jiems neįdomu, kad WSOP pagrindiniame turnyre 19 lygių aš sėdėjau ramiai ir žaidžiau solidžiai, o daugelis mano oponentų man sakydavo: "O, Dieve, Phillai su tavimi žaisti tikrai malonu ir įdomu". TV režisieriai to nededa į savo laidas. Jie deda tai kas aštru ir jiems nesvarbu, kad tai visiškai natūralu ir organiška. Per TV jūs niekuomet nematėte, kaip aš atsiprašau tų prieš kuriuos pratrūkau ir mes spaudžiame ranka, o taip būdavo visuomet.

Ką manote apie naująją WSOP vadovų politiką pridėti į tvarkaraštį turnyrų su nedidelėmis įpirkomis ir milžiniškais garantuotais priziniais fondais? Konkrečiai kalbame apie 565 dolerių įpirkos „Colossus“ turnyrą.

Manau tai puikus sprendimas, naudingas tiek WSOP, tiek pokeriui apskritai. Tokios kovos suteikia šansą tiems, kas kol kas jo neturėjo. Juk kalbant atvirai, reikia pripažinti, kažkur pasaulyje gyvena kokie 50 nuostabių pokerio žaidėjų, apie kuriuos mes iki šiol nieko nežinome. Gal jie turi šeimas ir darbu ar dėl kažkokių kitokių priežasčių neturi pinigų, kad parodytų mums kokie jie puikūs. Tokie turnyrai kaip „Colossus“ suteikia jiems šansą.

Koks sekantis Philo Hellmutho tikslas?

Aš visuomet siekiu daug ir didelių dalykų. Iki šiol man sekėsi pasiekti daugelį užsibrėžtų tikslų. Kažkada norėjau parašyti knygą, kuri taptu bestseleriu. Užrašiau šį tikslą dienoraštyje ir - Bum! - jis įgyvendintas. Užsimaniau laimėti WSOP pagrindinį turnyrą - yra. Norėjau sutikti tobulą moterį - prašom.

Mano pagrindinis tikslas, tapti visų laikų geriausiu pokerio meistru. Noriu, kad man priklausytų visi pokerio rekordai.

Šiuo metu noriu parašyti knygą apie tai, kaip man pavyko pasiekti to ką turiu dabar. Juk aplinkui labai daug žmonių, kurie siekia save patobulinti, o aš žinau kaip tai padaryti. Aš užkopiau į savo pasaulio viršukalnę.

Ką pasaulis dar turėtų žinoti apie Philą Hellmuthą?

Aš esu filantropas. Labdarai aukoju milijonus. Yra keletas fondų, kuriems skiriu didelę dalį savo uždirbamų pinigų. Galiu pasakyti tik tiek, kad dalintis yra velniškai geras jausmas.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?