PokerNews LT diskusija: pinigų dalybos prie finalinio stalo

PokerNews LT diskusija: pinigų dalybos prie finalinio stalo 0001

Neseniai pasibaigęs Unibet pokerio savaitgalis sukėlė daug aistrų, kai finalinis stalas - likę penki žaidėjai nusprendė pasidalinti prizinį fondą ir toliau žaisti tik dėl "garbės ir taurės". PokerNews LT reporteris Kačkis paklausinėjo kai kurių Lietuvos pokerio žaidėjų, ką jie mano apie pinigų dalybas prie finalinio stalo.

Martynas (aka morgas) Tamoševičius

Aš visada už dalybas, nes labai dažnai prie finalinio stalo, likus trims-keturiems žaidėjams, nebūna žetonų žaisti pokerį. Tuomet prasideda loterija, o aš loterijoje jaučiuosi "silpnas" (juokiasi).
Tad aš už dalybas, dažniausiai, kai lieka trys žaidėjai. Būna išimčių, kai pradiniai statymai yra nežmoniškai dideli, ir visi turi maždaug vienodą žetonų skaičių, tada dalintis galima ir keturiese, ir penkiese.
Pats siūlymą teikiu, kai liekam 3. Visada. Nedalint netgi atrodo nelogiška, kai dažnai žaidi.
Iš principo lošt, kad laimėt kartais sunku dėl to, kad tuose turnyruose su mažu žaidėjų skaičiumi, apyvartoje cirkuliuoja nedidelis žetonų kiekis, ir tokius turnyrus laimi labiau "mostiovi" (laimingesni)
Būna, kad bandai žaist viens prieš vieną (heads-up), o oponentas tik stumdo all-in...

Darius (aka Herkus)

Daug triukšmo kilo po dalybų prie "Unibet pokerio savaitgalio Vilniuje" finalinio stalo. Asmeniškai mane šiek tiek nuliūdino, kad pusė finalinio stalo išsidalino prizinį fondą. Tokiu būdu turnyras neteko aiškaus čempiono. Tačiau tokia žaidėjų valia ir smerkti jų dėl to nėra reikalo.
"Olympic Casino" vykstančiuose turnyruose dažnai pasitaikydavo, jog prizinis fondas padalinamas. Tad buvo įtarimų, kad ir "Unibet pokerio savaitgalyje" gali taip nutikt. Tačiau maniau, jog dalybos bus tarp trijų ar dviejų žaidėjų, paliekant solidesnį prizą pirmai vietai.
Pats asmeniškai gyvuose turnyruose dalinuosi ne taip retai. Tačiau tai darau tuomet, kai, mano nuomone, blogi žaidėjai už mane turi du kartus daugiau žeton ir tik tada, kai liekam du ar trys. Arba tuomet, kai oponentai labai geri žaidėjai.
Dažniausiai būdamas shortstack (kuomet turiu 2–3 kartus mažiau žetonų nei oponentas), pasiūlau dalint į dvi lygias dalis, paliekant 10% laimėtojui. Gal kam pasirodys akiplėšiška, bet pasakysiu, jog praktikoje ne vieną ir ne du sykius žmonės yra sutikę. Tad siūlyt, kad ir kaip naiviai kartais atrodytų, tokius variantus verta.
Niekad nesutinku imti ženkliai mažesnės dalies, jei turiu mažiau žetonų. Arba po lygiai, arba kaunamės iki galo. Paprastai, nelabai būna, ką prarast, kadangi originalus prizas ne taip žymiai skiriasi nuo dalies, gautos po dalybų.
Tiesa, manau, visi postringavimai baigtųsi, jei prie kokio "Unibet Open" (ar panašaus turnyro) finalinio stalo papulčiau. Ten ir oponentų lygis kitas, ir pinigai smegenis spaustų.

Vaidotas (aka Mauragis)

Dalintis nevengiu. Ypač tuomet, kai tarp išmokėjimų skirtumas prasmingas. Tarp pirmų dviejų vietų, tarkim. Jei turimų žetonų kiekis būtų panašus, jei pradiniai bei privalomieji statymai dideli, o dar ir nuovargis kuproj jaučias, tai dalintis mielai sutikčiau.
Dalintis siūlau retai, dažniau analizuoju kitų pasiūlymus. Tuomet sąlygas geresnes išpešt galima (šypsosi).
Pats siūliau, ko gero, tik vienąkart, kai dviese (heads-up) buvom likę, nes jau kortų nebemačiau iš nuovargio...

Kristijonas (aka greezhoolaz)

Manau, kad viską nulemia, kiek žaidėjui svarbūs pinigai. Ir konkrečiau kalbant, koks skirtumas tarp tam tikros vietos ir turnyro laimėtojo piniginio prizo.
Kalbant apie "Unibet pokerio savaitgalį Vilniuje", nematau didelės bėdos dėl dalybų. Tik galėjo būti daugiau palikta pirmos vietos laimėtojui, kad didesnę intrigą palaikyt. Aš asmeniškai beveik niekad nesutinku dalintis, nebent gaunu absurdiškai geras sąlygas. Dažniausiai, tikiu savo žaidimu ir pranašumu prieš varžovus.
Geram žaidėjui, kuris puikiai įvaldęs bankroll management, vieno turnyro rezultatas neturėtų būti gyvybiškai svarbus. Tad reiktų koncentruotis į laukiamos vertės (EV) maksimizavimą, o ne svyravimų mažinimą.
Nors dabar susimąsčiau, kad nežinau, kaip pasielgčiau, jei artėjančio EPT Kopenhagos turo metu pavyktų pasiekti finalinį stalą, ir sulaukčiau pasiūlymo dalintis. Visgi sąlyginai didelės sumos vis tiek verčia protą eiti kuo mažiau rizikingu keliu.

Vytautas (aka begalybe)

Į šį klausimą atsakysiu iš Sit-and-Go (SnG) perspektyvos. Nuo to laiko, kai Full Tilt Poker kambarys įdiegė opciją dalintis pinigus, sužaidžiau 2400 žaidimų. Taigi tiek potencialių progų turėjau dalintis. Atsakinėdamas į pateiktus klausimus naudosiu būtent šią imtį.

Mano patekimo į pinigus (ITM) procentas yra 42.8%, tad imtis sumažėja iki 1027 potencialių progų. Tiesa, trise dalintis teko tik kartą, tad ir tai nėra tinkama interpretacija.
Jeigu dar susiaurintume imtį, t.y. paliktume tik 1-2 vietas, kadangi dažniausiai dalinasi šias vietas užėmusieji, liktų 29,84%. Taip lieka realių 716 progų dalintis. Iš jų 56 pasinaudojau. Tai 7,8%.

Žinoma, dalis pasiūlymų buvo neįgyvendinti. Tai tokia mano pinigų dalijimosi patirtis, ir su ja susiduriu kasdien. Kol žaisdavau low stakes (10$) SnG su pinigų dalybomis susidurdavau retai. Paprasčiausiai, jaučiausi stiprus prieš atsitiktinius žaidėjus, buvau nemažai pasidomėjęs heads-up žaidimu, ir galiausiai matydamas savo užimamų pirmų ir antrų vietų santykį, norėdavau visada žaisti.

Tačiau kylant aukščiau į 20$-30$ lygmenį (kuriame dabar ir žaidžiu), susidūriau su didesne variacija, aukštesnio lygio žaidėjais, ir dalinimasis tapo natūraliu reiškiniu mažinančiu variaciją bei taupančiu laiką.

Kadangi vidutinės įpirkos SnG turnyruose reguliarūs žaidėjai kur kas labiau nei žemesnių lygių suvokia ne tik ICM, bet ir heads-up žaidimą, tai nematau tikslo varžytis, jeigu jėgos apylygės.
Pvz.: Tarkim pelningumas (ROI) yra 15%. Vienu metu žaidi 8 langus, taigi per valandą žaisdamas 20 dolerių vertės SnG turnyrus uždirbi 24$. Loši 7 langus, ir lieka heads-up prieš gerą reguliarų žaidėją. Gali sugaišti 10-15 minučių (jeigu privalomųjų statymų dydis nedidelis), jeigu esate panašaus lygio žaidėjai. Imant didelę žaidimo imtį, rezultatai turėtų būti lygūs, taigi prarandi laiką. Ir kitas svarbus dalykas - vienas prieš vieną žaidimas atima tolygią koncentraciją kitų stalų atžvilgiu.
Esu linkęs dalintis 1 stalo SNG (visas žetonų kiekis 13500), jei yra tokios sąlygos:
1. Jei tai reguliarus geras žaidėjas (nes tikėtina, jog vidutinių įpirkų SNG žaidėjas heads-up nebus prastas)
2. Žetonų santykis 7500-6000 (dalijantis pagal ICM nuokrypis gaunasi labai mažas - vos keletas procentų).
3. Jaučiu, jog didesnį dėmesį noriu skirti kitiems stalams.
4. Žaidiant aukštesnės įpirkos SnG heads-up dvikova dažniausiai prasideda esant labai dideliems privalomiesiems statymams, kai žaidėjai turi mažai žetonų, todėl abiems suprantant ICM pokerio nelieka, tik nusimesti, arba statyti viską (all-in) situacijos. Burbulo (bubble) situacijoje jas pateisinu ir net gi mėgstu, tačiau heads-up vertinu neigiamai. Taigi esant dideliems privalomiesiems statymams net ir prieš blogesnį žaidėją sutinku dalintis

"Žiūrint iš 1 stalo SnG perspektyvos (kai laimėjimo išmokėjimo santykis 50/30/20) dalintis daugiau nei 2 nėra naudinga (imant didelę imtį)."
Tiesa, tai SNG knygą parašiusio žmogaus teiginys. Mano nuomone, "naudinga / nenaudinga" yra susitarimą darančiųjų reikalas. Jeigu yra galimybė tai daryti, atsiranda svarstymai. Susitarimas pasiekiamas, kai visi būna patenkinti (ir tuo pačiu nelieka nei vieno nuskriausto), vadinasi nauda visapusiška.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?