Spąstai priešininkui – nenuoseklus žaidimas

Spąstai priešininkui – nenuoseklus žaidimas 0001

Žaisti nenuosekliai reiškia daryti tai, ko oponentas mažiausiai tikisi. Po tokių veiksmų priešininkas pradeda nervintis ir abejoti dėl savo paties rankos stiprumo. Žaisdami logiškai nenuosekliai jūs netiesiogiai manipuliuojate oponentu. Taigi, jeigu jaučiate, kad šioje situacijoje jums būtinai reikia sugluminti priešininką, pradėkite veikti nelogiškai.

Įprasta veiksmų eiga

Pamirškite apie specifines kombinacijas ir įsivaizduokite paprastą rankos žaidimą. Pavyzdžiui, prie stalo atitinkama tvarka sėdi trys žaidėjai – A, B ir C. Po flopo A tikrina, B irgi, o C stato. A ir B žaidėjai atsako. Po turno A ir B vėl tikrina. C žaidėjas čia įprastai vėl pastatys. Atsakys vienas ar du oponentai. Po riverio, matyt, A ir/arba B vėl tikrins, o C arba atvers kortas, arba atliks paskutinį statymą.

Įprastos veiksmų eigos pažeidimas

Panaudokime aukščiau minėtą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad esate A žaidėjas. Tarkim, jūs tikrinote-kėlėte po flopo arba statėte po turno iškart po C žaidėjo. Jūs sužaidėte nenuosekliai, padarėte tai, ko B ir C iš jūsų nesitikėjo. Įspėjimas: šiuo slaptu ginklu reikia naudotis tik išskirtinėse situacijose. Jeigu naudositės juo per dažnai, jis praras savo galią. Palikite jį ypatingam atvejui, kai sutrikdyti oponentą bus tiesiog būtina.

Pirmas pavyzdys

Kaip pavyzdį pateiksiu savo paties praeito sezono žaidimą. Prieš flopą pastabus, bet atviras žaidėjas atsakė į mano statymą, o trečias žaidėjas pakėlė. Trečiasis žaidėjas, beje, buvo gana atsargus ir jeigu kėlė prieš flopą, reiškia, turėjo neblogą pradinę ranką. Be to, jis žaidė „tipiškai“ daugumai žaidėjų. Aš atsakiau būdamas didžiojo privalomojo statymo pozicijoje ir turėdamas skirtingų spalvų {7-}{8-}. Atvirasis žaidėjas irgi atsakė. Ant flopo pasirodė {Q-}{5-}{6-}. Aš patikrinau, tą patį padarė atvirasis žaidėjas, o trečiasis atliko statymą (kaip ir buvo tikėtasi). Aš atsakiau, tą patį padarė atvirasis oponentas (tai irgi buvo gana logiška ir nuspėjama). Turne atvirto {8-}. Aš pastačiau (šito jau niekas nesitikėjo!).

Aš nutraukiau loginę savo veiksmų grandinę. Atvirasis žaidėjas nustebęs padarė pauzę ir nusimetė. Trečiasis žaidėjas nepatikliai žvilgtelėjo į savo kortas ir greitai atsakė (įrodydamas, kad atsakys ir po riverio). Ant riverio atsivertė {2-}. Aš patikrinau. Mano oponentas visiškai sumišęs irgi patikrino. Aš parodžiau savo 8 porą priešininkas atvertė {A-}{Q-} ir laimėjo banką.

Ir, nors aš ir pralaimėjau banką, tokiu būdu aš išsaugojau dalį savo pinigų, pažeidęs įprastą veiksmų eigą. Kitaip aš statyčiau ir po turno, ir po riverio, kovodamas su oponentu. Dabar gi man pavyko išsaugoti vieną statymą po riverio. Jeigu man pavyktų pagerinti kombinaciją, aš, be abejo, atsakyčiau į statymą. Reiškia, pažeisdamas logišką veiksmų eigą po turno aš arba gaučiau nemokamą kortą ant riverio, arba savo akivaizdaus laimėjimo atveju galėčiau ištraukti iš oponento dar vieną papildomą statymą.

Mano priešininkų akimis

Iš pradžių pabūkime atvirojo žaidėjo vietoje.

Jis atsidūrė sunkioje padėtyje, kai aš pastačiau po turno. Jis žino, kad vienas iš mūsų turi damų porą arba aukščiau. Be to, jis suvokia, kad jeigu atsakys su silpnomis kortomis, trečiasis žaidėjas gali pakelti statymą. Jeigu jis tikrai turi nekokią kortą, jis paskubės ją nusimesti.

Aš džiaugiuosi, kad jis nusimetė. Jeigu po turno aš esu priekyje prieš jį, man labai naudinga, kad jis nusimestų kažką panašaus į vienspalvius {J-}{6-}. Jeigu trečiasis žaidėjas turi {A-}{K-} (kaip aš galvojau), aš nesiruošiu pralaimėti atvirajam žaidėjui ant riverio pasirodžius J arba 6. Išstūmęs jį iš žaidimo, aš padidinau kortų kiekį ant riverio, kurios gali pagerinti mano kombinaciją. Taigi, aš noriu, kad atvirasis žaidėjas nusimestų ir paliktų man daugiau galimybių sustiprėti. Aš pasiekiau šį tikslą (privertęs jį išeiti ši banko) pakeisdamas mano oponentų laukiamą žaidimo eigą.

Dabar pažvelkime į šią situaciją trečiojo žaidėjo akimis.

Jis turi {A-}{Q-} ir kelia prieš flopą. Jis kontroliuoja situaciją, ir viskas klostosi gana sėkmingai. Ant flopo verčiasi {Q-}{5-}{6-}. Puiku! Po to, kai abu jo oponentai tikrina, jis ramiausiai stato ir leidžia mums atsakyti. Trečiasis žaidėjas jau suplanavo sekančių veiksmų eigą – jis atlieka statymus po turno ir riverio ir laimi gana didelį banką. Tai iš anksto sudaryta ir jo paties patvirtinta išvada. Dabar jis be galo ramus ir visiškai nesigina.

Ant turno pasirodo {8-}, kas visiškai negadina jo suplanuoto paveikslo. Ir čia aš staiga atlieku statymą! Trečiasis žaidėjas tiesiog negali suprasti, su kokiomis kortomis aš žaidžiu. Jis turi {A-}{Q-} ir yra visiškai sumišęs, nes dar neseniai buvo įsitikinęs, kad laimės šią ranką be jokių problemų. Gal, jis gavo setą? O gal eilę? O kas, jeigu jis turi dvi poras? Ar žaidimo pradžioje is buvo davęs suprasti, kad turi kišeninius karalius? Jis užduoda sau begalę klausimų tik todėl, kad aš jį sugluminau, pažeidęs loginę savo veiksmų grandinę. Jis nuspėja, kad gali man pralaimėti, todėl abejodamas atsako bei yra pasiruošęs atsakyti ir po riverio. Po to, kai po riverio iškrenta tuščia korta, aš tikrinu. Mano oponentui tai atrodo lyg bandymas tikrinti-kelti. Todėl jis skuba irgi patikrinti ir taip apsaugoti save.

Antras pavyzdys

Ši taktika taip pat nepriekaištingai veikia, kai jūs norite gauti nemokamą kortą ant turno, būdami ankstyvoje pozicijoje. Ji suveiks kaip blefo preliudija. Tarkim, aš laikau rankose {Q-Diamonds}{J-Diamonds} turėdamas mažojo privalomojo statymo poziciją. Žaidėjas iš vidurinės pozicijos kelia, ir du po jo atsako. Ant flopo pasirodo {K-Diamonds}{9-Spades}{3-Diamonds}. Aš turiu pirkimą į eilę ir spalvą, neskaitant to, kad galiu gauti damų arba bartukų porą arba poras.

Aš tikrinu. Mano oponentas (kaip įprastai) stato. Po keleto atsakymų į jo statymą aš tikrinu-keliu. Mano priešininkams tai atrodo labai įtartina. Jie yra sumišę ir negali suprasti, su kuo gi aš žaidžiu. Tačiau numano, kad kortas turiu neblogas. Jie negali nuspėti, kad turiu skylėtą kombinaciją, nes tikrinimas-kėlimas tokioje situacijoje nėra įprastas veiksmas.

Jeigu ant turno iškrenta korta, uždaranti mano eilę arba spalvą, niekas iš mano oponentų to neatspės ir tęs žaidimą. Numanomos veiksmų eigos pažeidimas suglumino oponentus, jie dabar nežino, su kokiomis kortomis aš žaidžiu. Jeigu man visgi pavyks pagerinti savo kombinaciją, ji liks paslėpta nuo priešininkų akių dėl mano netikėtų veiksmų po flopo. Tai ne tik padidino mano šansus laimėti, bet ir padarė banką gana viliojantį.

O jeigu man nepavyks sustiprėti? Aš tiesiog patikrinsiu. Oponentai vargu ar statys, juk po flopo aš irgi tikrinau, o po to pakėliau. Daugumoje atveju net 4-5 žaidėjai gali patikrinti po jūsų netikėto ėjimo ant flopo. Todėl jie veiks atsargiai ir duos nemokamą kortą ant turno.

Be to, ši taktika atveria jums blefo duris. Jeigu, pavyzdžiui, atsivers dar vienas karalius, ir aš pastatysiu, dauguma pagalvos, kad surinkau tripsus (arba netgi keturias vienodas) ir, tikriausiai, nusimes. Dėl to, kad aš tikrinau-kėliau po flopo, mažai kas atspės, kad blefuoju.

Pabaigoje norėčiau dar kartą priminti – šią taktiką reikėtų naudoti išskirtiniais atvejais. Ši taktika priskiriama prie manevrinių veiksmų su blefo atspalviu, tad, kai tik jūsų oponentas supras, kad jūs taip darote, taktika praras savo efektyvumą.

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?