Susierzinimo pokerio metu kontrolė

Susierzinimo pokerio metu kontrolė 0001

Praėjo nemažai laiko, kai aš paskutinį kartą nervinausi dėl pokerio (went on tilt), bet tai neišvengiama. Atsisėdau prie grynųjų pinigų stalo Olandijos kazino, privalomieji statymai buvo 5-5 ir aš žaidžiau itin atvirai ir agresyviai. Aš išlaikiau pusiausvyrą, keldamas statymus 8 arba net 10 kartų didesnius už privalomąjį statymą, ir žmonės toliau nusimetinėjo. Dažniausiai, taip žaisdami, liksite vienas prieš vieną ir tada bandysite apžaisti oponentą arba stebuklo dėka pagausite taip reikiamą kortą. Jei nepasiseka sužaisti su itin stipriomis kortų kombinacijomis, į kurias jums lengvai atsako (dėl jūsų sukurto stalo įvaizdžio), labai lengva pradėti nervintis ir pradėti blogai žaisti pokerį.

Žinoma tai scenarijus, kuris kartas nuo karto pasikartoja. Tai yra rizika, kurią jūs esate pasiryžęs priimti, ir jums derėtų priprasti prie pakilimų ir nuosmukių, jei žaisite atvirai ir agresyviai. Bet tai ne ši mano klaida. Keletą kartų pralošus, nors ir turėjau geresnę nei priešininko kombinaciją, aš nesinervinau, o tiesiog man neberūpėjo. Be abejo, tai irgi yra žaidimas susinervinus (tilt). Pokeris yra mano profesija, o joje nėra vietos nervinimuisi. Reikėtų į pokerį žiūrėti truputį profesionaliau, nes nervinimasis kainuoja pinigus. Tai buvo itin skausminga, nes aš norėjau į viską žiūrėti kitu kampu tais metais. Todėl tai nepadėjo pakelti pasitikėjimo savimi.

Vienas iš esminių to vakaro momentų buvo, kai aš atsakiau į visų žetonų sustūmimą laikydamas {4-Clubs}{5-Diamonds} prieš draugiško oponento {A-Hearts}{K-Clubs}, bendrosios kortos atnešė man eilę – aš to nenusipelniau. Aš laimėjau pilnos įpirkos banką, bet nesijaučiau dėl to laimingas. Pergalė tokioje partijoje man nepadėjo. Po jos aš netgi pradėjau dar labiau nervintis. Vieninteliu atveju, kai tokios partijos privers jus jaustis gerai yra tuomet, kai jūs pasidalinsite banką arba laimėsite nedaug pinigų, tačiau tokios situacijos būna labai retai.

Kas iš tikrųjų sukuria tą susierzinimo jausmą mūsų viduje? Pažiūrėkite į mane: aš pralošiau partiją nors ir buvau jos favoritas. Man visuomet nesiseka, aš visuomet pralošiu. Gaudamas tūzų porą negaliu laimėti, man sekasi prasčiau nei bet kam kitam. Tokie pasisakymai būdingi žaidėjams, kurie nesusitvarko su savo pokerio psichologija. Aš nesakau, kad mano pokerio psichologija yra tobula, bet bendrai paėmus aš pakankamai gerai susitvarkau su nesėkmėmis. Jeigu reikalai tampa nebevaldomi, aš galiu būti piktas ar sutrikęs, bet aš neleidžiu įtakoti savo žaidimo. Aš nervinuosi realiame gyvenime ir tikrai nematau tame nieko blogo iki tol, kol žaidžiate savo geriausią pokerį.

Jeigu jūs susinervinęs, bet žaidžiate be klaidų, jūs nesate susinervinęs (not on tilt). Net jeigu pradėsite daužyti puodukus į sieną, bet priimsite tik teisingus sprendimus žaidžiant pokerį – jūs nesinervinate. Jūsų galvoje gali būti problemų, bet jeigu tai neliečia jūsų žaidimo kokybės, jums nederėtų jaudintis. Aš bandau paaiškinti pokerio žaidėjams, o ypač naujokams, kad pokeryje yra ir sėkmės faktorius, kuris suteikia galimybę jums laimėti bet kokioje situacijoje. Jei pokeris būtų vien tik įgūdžių žaidimas, tai neliktų pinigų, kuriuos laimėtų prasti žaidėjai. Laimėtų tik patys geriausi, kurie turėtų nedideli pranašumą prieš kitus. Prasti žaidėjai išnyktų iš pokerio horizonto. Jeigu žaisite šachmatais prieš Kasparovą ir pralošite 20 kartų iš eilės, ar ryšitės prieš jį žaisti vėl ir vėl? Aš taip nemanau. Jūs turėtumėte įsitikinti, jog blogas žaidėjas, kuris laimi su savo {8-Clubs}{8-Hearts} prieš jūsų {A-Hearts}{A-Spades}, grįžtų prie stalo ir sekančią dieną. Kiek žmonių mano, kad jie gali pergudrauti ruletės žaidime? Tai yra dėl to, kad jiems pastaruoju metu sekasi (dažniausiai per pirmus kelis žaidimo kartus). Panašus galvojimo procesas vyksta ir blogų pokerio žaidėjų galvose. Faktas, kad jų manymas, jog turi šansą laimėti, priverčia juos nuolatos grįžti.

Turėkite omenyje, kad yra vaikiška skųstis dėl didelių nesėkmių ar konkrečios nesėkmingos situacijos, kurioje pralošėte. Jūs laimite nesuvokiamas pinigų sumas žaisdami kortomis ir tuomet jūs skundžiatės apie pačią priežastį, dėl kurios laimėjote pinigus. Būkite laimingi, kai prastas žaidėjas po bendrųjų kortų, kurios yra {J-Clubs}{Q-Spades}{4-Hearts}, atsako jums laikydamas {A-Spades}{K-Clubs}. Faktas, kad atsivertusi {10-Hearts} yra niekas daugiau kaip tik sėkmė. Trumpame laikotarpyje jums nepasisekė. Ilgame laikotarpyje - apmokėta buto nuoma ir nauji drabužiai. Nėra tikslo keiktis ir kalbėti apie neigiamus pokerio aspektus. Vienintelis dalykas, kurį jūs tuo pasieksite yra tai, kad žmonės nebenorės daugiau su jumis kalbėtis dėl jūsų nuolatinio skundimosi.

Mėgaukitės situacija, kai žaidėjai, būdami silpnesni, deda pinigus į banką. Tai nėra pati svarbiausia pokerio situacija. Jūsų misija pavyko. Jūs rizikavote savo pinigais su geriausia kombinacija. Dabar jums derėtų galvoti apie situacijas, kuriose reikia tobulėti arba apie situacijas, kuriose rizikuosite pinigais, turėdami prastesnę kortų kombinaciją. Jūs negirdite žmonių skundžiantis dėl šių situacijų. „Aš atsakiau į visų žetonų sustūmimą ir nebeturėjau kortų, kurios galėtų mane išgelbėti. Ką tu manai apie šią partiją?“. Aš nežinau kaip skaitytojai , bet aš neišgirstu šio klausimo dažnai, nebent iš tikro profesionalo.

Jeigu jūs nesate pakankamai psichologiškai pasirengęs, kad suprastumėte apie ką aš kalbu, tai nieko tokio, bet tuomet pokeris negali būti kažkas daugiau nei hobis. Kitaip jūs pavirsite į senstelėjusį vyriškį, kuris sėdi kazino ir skundžiasi personalui, kad ką tik pralošė su dviem tūzais. Niekam neįdomu, todėl baikit skųstis!

Aš turėjau tą pačią problemą, kai tik pradėjau žaisti pokerį. Viskas buvo nesąžininga ir komentarai tokie kaip: „kaip tu galėjai atsakyti, buvo aišku, kad aš turiu labai stiprią kortą“ tapo įprasti. Jeigu jūs apie tai pagalvotumėte, jei turite itin stiprią kombinaciją ir jūsų priešininkas tai supranta, tuomet partiją sužaidėte itin blogai. Bet apie tai niekas nešneka. Kai aš siųsdavau savo nesėkmių istorijas savo draugams, jie juokėsi iš manęs, o vėliau nutraukė visus kontaktus su manimi.Vienas iš jų buvo itin atviras. Kai aš jam nusiunčiau savo nesėkmės aprašymą iš $0.10/$0.25 grynųjų pinigų žaidimo jis atsakė: „Tu žaidi suknistus 25 centų stalus, tu nemoki žaisti pokerio ir neturi jokios teisės skųstis apie partijas, kurios yra nereikšmingos. Žaidimo tikslas nėra užsidirbti pinigų dabar, tikslas yra tobulėti ir laikui bėgant pereiti prie stalų, kurie turės finansinės įtakos. Ir netgi ten niekas nenorės girdėti tavo verkšlenimų. Pašnekėsim, kai turėsi ką nors naudingo pasakyti“. Sunku žodžiais apsakyti, kiek metams bėgant šis vyrukas daug ko išmokė. Tai yra momentas, kai supranti, kad niekam neįdomu. Visi yra matę kaip karaliai nugali tūzus. Girdėti tai vėl ir vėl varo į depresiją.

Nesupraskite manęs klaidingai, šis straipsnis neturėtų sustabdyti žaidėjų pasakoti nesėkmių istorijas. Šio straipsnio tikslas yra tas, kad žmonės suprastų, jog tai nėra įdomu. Jūs iš jų nieko neišmokstate. Jeigu tikrai norite tobulėti žaisdami pokerį, tai nesėkmių istorijoms jūsų pasakojimuose nėra vietos. Nors vieną kartą apsimeskite, kad žinote apie ką yra šis žaidimas ir pažiūrėkite į jį iš kito kampo. Labai gražus dalykas tuomet, kai kažkas sustumia visus savo turimus žetonus tik su dviem kortom, kurios gali jį išgelbėti. Jūs nenorite pavirsti senstelėjusiu senuku, kuris pasakos savo anūkams, kaip jo tūzai neatsilaikė, kai jis žaidė 2011 m. Pasaulio pokerio serijoje. Jūs pats negalite ramiai žaisti, kai pastoviai galvojate apie tokius dalykus. Jie trukdo pasiekti jūsų užsibrėžtus tikslus.

Diskutuokime mūsų forume apie susinervinimo įtaką žaidimui

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?