WSOP ranka: Kai Billy Koppui nepavyksta ištraukti maksimalios naudos

WSOP ranka: Kai Billy Koppui nepavyksta ištraukti maksimalios naudos 0001

Trečioji 2010 m. Pasaulio pokerio serijos Pagrindinio turnyro diena praėjo pakankamai neblogai. Prisiminus pirmąją dieną, aš manau, kad tai buvo viena geriausių dienų. Aš labai greitai sugebėjau patrigubinti savo žetonų kiekį. Mano stalas buvo puikus ir aš sugebėjau išpešti nemažai žetonų iš įvairių savo oponentų be jokios per didelės rizikos. Antroji diena pralenkė pirmąją ir tikrai negalėjo būti geriau nei yra. Mane pasodino prie stalo, kuriame mano žetonų krūva buvo bent jau dvigubai didesnė už aštuonių mano oponentų. Visi žaidė labai pasyviai, o tai skatino mane žaisti kiekvieną partiją, kai tik žaidėjai iki manęs nusimesdavo. Priėjau tokį momentą, kuriame turėjau kelti statymus su bet kokiomis dvejomis kortomis. Aš pažiūrėdavau į jas tik dėl to, kad varžovai negalvotų, kad žaidžiu aklai. Girdėjau, kaip žaidėjai demonstruodavo savo žinias apie mano gana padriką žaidimą, bet nežinojo, kaip prieš jį apsiginti, nes mano statymų dydžiai nuolatos skirdavosi. Kai man pasakė, kad prieš mane yra labai sunku žaisti aš labai apsidžiaugiau, nes tai yra mano, kaip profesionalaus pokerio žaidėjo, svajonė. Aš buvau stalo kapitonas.

Išaušo trečioji turnyro diena ir pirmą kartą gavau sunkų stalą. Laimei, du jauni internetiniai žaidėjai (kuriuos aš pažįstu) sėdėjo mano dešinėje ir turėjo šiek tiek mažiau žetonų už mane. Aš rinkausi savo žaidimo vietas būdamas pozicijoje ir sėkmingai didinausi žetonų krūvelę. Internete aš dažniausiai žaidžiu agresyviai visose stadijose. Pagrindiniame turnyre su puikia struktūra aš žaidžiu truputį atsargiau, nebent pastebiu kažką, kas priverčia mane išnaudoti savo pranašumą su marginalia kortų kombinacija. Aš permušinėjau prieš flopą tris ar keturis kartus per keletą valandų. Stalas buvo pakankamai standartinis ir beveik toks, kokio tikėjausi. Niekas nesiryždavo atsižaisti pakartotinai permušinėdamas iki pat trečiosios dienos vakaro, kai aš patekau į situaciją, kuri nuvedė mane prie galutinės stotelės 2010 m. Pagrindiniame turnyre.

Privalomieji statymai buvo 1,000/2,000, o aš buvau mažojo statymo pozicijoje. Vienas ponas pirmoje ar antroje pozicijoje įlimpino, vidurinėje pozicijoje sėdintis ir per atrankinius turnyrus Pokerstars kambaryje patekęs vidurinio amžiaus vyrukas pakėlė iki 7,000. Tai buvo pakankamai vidutinis žaidėjas, kuris per daug neimprovizuodavo. Jis dažniausiai žaisdavo savo korta ir per pastarąsias kelias orbitas jam neblogai sekėsi. Aš SB pozicijoje pamačiau du tūzus. Aš minutę pagalvojau ir paskaičiavau savo permušimo dydį, kaip darydavau ir kelis kartus ankščiau. Mano permušimo dydis yra didesnis gyvuose turnyruose dėl įvairių priežasčių, kurias sužinosite kituose straipsniuose. Aš permušiau daugiau nei tris kartus - iki 24,000.

Didžiojo statymo pozicijoje sėdintis žaidėjas nusimetė, limperis taip pat, o agresorius be jokių ilgesnių apmastymų atliko minimalų pakartotiną permušimą iki 41,000. Aš labai apsidžiaugiau, tačiau tuo pačiu metu ir sunerimau. Kaip ir minėjau ankščiau per visą dieną prie stalo neteko matyti nei vieno pakartotinio permušimo. Šios partijos pradžioje mes turėjome po 230,000. Dar kartą permušti ar stumti visus savo žetonus iš mano pusės atrodytų labai stipru. Aš jaučiau, kad šis vyrukas galėtų nusimesti ir du karalius prieš flopą. Jei pas jį taip pat tūzai mes pasidalintume. Mano pagrindinis rūpestis buvo, kad varžovas neišmestų kortų, prieš kurias aš dominuoju ir su kuriomis jis galėtų sumesti visus savo žetonus ant flopo arba turno. Aš sėdėjau ramus ir galvojau, kaip ištraukti maksimalią naudą iš šios situacijos. Visų žetonų sustūmimas būtų labai prastas sprendimas, nes jis greičiausiai išsimestų didžiąją dalį kombinacijų. Aš mačiau, kaip šis žaidėjas tik atsakydavo į statymų kėlimus su valetų pora, todėl mano galvoje sukosi mintys, kad oponentas gali turėti dvi damas, du karalius, du tūzus arba tūzą ir karalių. Aš paklausiau, kiek man reikia dadėti, nors jau seniai žinojau tą skaičių ir žinojau, ką aš darysiu po tolimesnių kėlimų, kai pridėsiu likusius 17,000. Mes pamatėme flopą.

Prieš atsiverčiant flopui aš nusprendžiau, kad žaisiu atsargiau, jei atsivers karalius arba dama. Daugeliui žaidėjų būna sunku pabėgti iš tokių situacijų, bet aš spendžiau spąstus, turėdamas tik vieną porą, ir stengiausi pagauti savo varžovą ant flopo. Aš susiaurinau jo kortų diapazoną iki dviejų karalių ir dviejų damų, todėl aš turėsiu būti atsargus, jei viena iš jų atsivers. Jei atsivers mažos kortos aš beveik neabejotinai pasidvigubinsiu oponento sąskaita. Flopas atsivertė {8-}{8-}{4-}. Tai pakankamai neblogas flopas mano tūzams dėl kelių priežasčių. Šis žaidėjas pakartotinai nepermušė nei karto per visą dieną, todėl aš drąsiai galiu išimti aštuonetus ar ketvertus laikomus jo rankose. Esu be pozicijos, todėl nusprendžiau praleisti, o oponentui užpuolus permušti nedidele suma, kurią jis man sumokėtų. Tikimybė, kad jis atliks tęstinį statymą yra 80%. Jei jis turi tūzą ir karalių, mano tikrinimo permušimo manevras ištrauks maksimalią naudą. Jei oponentas laiko damas ar karalius, aš taip pat ištrauksiu maksimalią naudą praleisdamas ir permušdamas. Aš praleidau, mano pavyzdžiu pasekė ir oponentas, o aš iš karto pagalvojau, kad pas jį tūzas ir karalius, nes turint damas ar karalius yra pakankamai pavojinga leisti iškristi dar vienai kortai, kuri gali būti tūzas. Šiuo metu banke gulėjo 85,000.

Turnas atsivertė {A-Clubs} ir atsirado pirkimas į kryžių spalvą. Puiki korta man, tiesa? Aš surinkau pilną trobą ir galiu pralošti tik keturiems aštuonetams. Kalbant atvirai, ši korta nėra man palanki, nes ji išgąsdins varžovą, jeigu jis laiko damų ar karalių porą. Tūzas jį pristabdytų, o aš nesugebėčiau išpešti maksimalios naudos. Aš nelabai rūpinausi tuo, kad mano kombinacija stipriausia. Labiau norėjau, kad atsiverstų trejetukas ir mes sumestume savo pinigus po turno. Po turno man pakėlus statymus, mes sustumtumėme savo žetonus tik prieš tūzą ir karalių, o praleidus ir sustūmus viską, jei jis sumanytų blefuoti, aš išspausčiau maksimalią naudą. Aš negalėčiau praleisti ir tik atsakyti, nes tai atrodytų per stipru. Aš praleidau, kas atrodė lyg pasiduočiau. Pakankamai greitai jis pakėlė statymus iki 35,000. Tai buvo pakankamai keistas statymas, nes nesiekė net pusės banko. Šis statymas tiesiog prašėsi atsakymo arba atrodė, kaip naudos ištraukti bandantis blefas, bet tai ne mano oponento jėgoms. Kaip ir sakiau praleidimas/permušimas arba praleidimas/atsakymas būtų per stipriai atrodantys veiksmai, todėl aš sustūmiau viską - apie190,000. Aš buvau įsitikinęs, kad čia jis greičiausiai turės tūzą ir karalių ir negalės nusimesti. Jei man nesumokės, aš vis tiek būsiu ištraukęs maksimaliai daug vertės, priversdamas jį blefuoti po turno.

Kai sustūmiau savo žetonus į vidurį, aš per sekundę gavau atsakymą. Atsistojau, kad parodyčiau savo pilną trobą, o mano oponentas atverčia dvi aštuonakes. Aš negalėjau tuo patikėti.

Šis bankas buvo arti trijų tos dienos vidurkių dydžio, kai turnyre liko nepilni 2,000 žaidėjų. Mane eliminavo iš 2010 Pasaulio pokerio serijos Pagrindinio turnyro. Jeigu aš būčiau stūmęs viską prieš flopą, jis būtų nusimetęs savo aštuoniukių porą. Tuomet aš būčiau pasipildęs tik 41,000. Ilgame laikotarpyje aš noriu, kad mano varžovai susidurtų su sunkiais sprendimais su marginaliomis kortomis. Aš noriu paslėpti savo kortas ir paspęsti spąstus savo priešininkams, kad išspausčiau maksimalią naudą iš situacijos. Ši taip apgalvotai sužaista partija suteikė man galimybę ištraukti maksimalią naudą iš visos situacijos. Šis mąstymo procesas prieš flopą ir po jo suteikia jums planą, kurio pagalba jūs žinosite, kaip reikia mąstyti bet kokiomis sąlygomis.

Noriu, kad žinotumėte vieną dalyką... Kur buvo tūzas ant riverio?

Daugiau straipsnių

Ką galvojate?